Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Aplinkos monitoringas > Ekosistemų monitoringas

 

Ekosistemų monitoringas


Oro teršalų ir klimato kaitos kompleksinio poveikio miško ekosistemoms tyrimai pastaruoju laikotarpiu tampa prioritetu ne tik dėl didėjančio žalingo poveikio miškams, bet ir dėl būtinybės stebėti globalios taršos poveikį atskirų šalių ir regionų sąlygiškai natūralioms ekosistemoms.


Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos įgyvendinimui skirtai ICP IM programai, kurioje Lietuva dalyvauja kartu su kitomis Europos Bendrijos valstybėmis, keliamas tikslas nustatyti, įvertinti ir prognozuoti sąlygiškai natūralių ekosistemų būklę ir ilgalaikius jos pokyčius atsižvelgiant į tolimųjų oro teršalų (ypač sieros ir azoto junginių) pernašų, ozono ir sunkiųjų metalų poveikį, regioninius ypatumus ir klimato pokyčius. ICP IM programos rezultatai taip pat padeda įgyvendinti Tarpvalstybinių vandentakių ir ežerų apsaugos bei naudojimo, Jungtinių Tautų klimato kaitos, Biologinės įvairovės konvencijų, Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos ir Kioto protokolo reikalavimus.


Per praėjusį stebėjimų pagal ICP IM programą laikotarpį nustatyta, kad dujinės ir aerozolinės sieros ir amonio priemaišos ore, jų koncentracija krituliuose ir srautai su krituliais yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys miško ekosistemos įvairių biotos komponentų būklę, kuri nuo 2005 metų pradėjo blogėti. Stabili nitratų koncentracija dirvožemio, gruntiniame bei paviršiniame vandenyje negalėjo turėti reikšmingos įtakos biologiniams ir geocheminiams procesams ekosistemoje, nors gausėjantys nitratų išmetalai Lietuvoje ateityje gali pakeisti nusistovėjusią situaciją ir prisidėti prie tolesnės aplinkos rūgštėjimo tendencijos, kuri jau pradėta registruoti vakarinėje Lietuvos dalyje. Didžiausius neigiamus pokyčius ekosistemose pastaruoju laikotarpiu galėjo lemti tik amonio koncentracijos kaita. Todėl būtina vertinti kylančios amonio koncentracijos grėsmės poveikį sąlygiškai natūralioms ekosistemoms, numatyti, kaip mažinti jos galimą žalą intensyvios klimato kaitos laikotarpiu. Taigi sąlygiškai natūralių ekosistemų būklės stebėjimai nacionaliniu lygiu suteikia duomenų apie teršalų, kuriuos tolimosios oro pernašos atneša iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių į Lietuvą, ir klimato pokyčių įtaką menkai antropogenizuotų teritorijų vandenų ir dirvožemio kokybei, biologinei įvairovei ir miško būklei.


Apie 40 procentų Lietuvos teritorijos sudaro žemės ūkio naudmenos. Didžiąją dalį upių vandens taršos maistinėmis medžiagomis sudaro pasklidoji tarša iš žemės ūkio plotų, kuri lemia didėjančią Baltijos jūros taršą, biologinės įvairovės ir agroekosistemų produktyvumo mažėjimą, šachtinių šulinių užterštumą žmonių sveikatai pavojingais nitratais. Kompleksinis agroekosistemų monitoringas sudaro sąlygas įvertinti maistinių medžiagų patekimą iš pasklidosios taršos šaltinių, apskaičiuoti išplaunamų maistinių medžiagų kiekį, nustatyti, kokio masto poveikį vandens telkiniams lemia ūkininkavimas baseino teritorijoje, o dirvožemio savybių, žemės naudojimo ir maistinių medžiagų balanso duomenys, sugretinti su šių medžiagų išplovimo duomenimis, leidžia nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti.


Dėl skirtingų fizinių ir geografinių sąlygų Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose agroekosistemų monitoringą būtina vykdyti 3 agroekosistemose: Graisupio, Lyženos ir Vardo upių baseinuose.


I. Tikslas ekosistemų būklės stebėjimų srityje – vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų kaitą ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei, išskirti amonio išmetalų, jų srautų į ekosistemą ir transformacijos ypatumus ir galimą poveikį.


Uždaviniai tikslui pasiekti:

  1. atlikti oro ir kritulių sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą;
  2. atlikti dirvožemio ir vandens būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą;
  3. atlikti augalijos būklės sąlygiškai natūraliose ekosistemose monitoringą.


II. Tikslas ekosistemų būklės stebėjimų srityje – Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose vertinti iš agroekosistemų išnešamų maistinių medžiagų kiekį, ūkininkavimo upių baseinų teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti.


Uždavinys tikslui pasiekti:

  1. atlikti agroekosistemų monitoringą.

 

 

Atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi monitoringo tikslams pasiekti: