A. Naudžiaus nuotrauka

Žiemojančių vandens paukščių sankaupų apskaita leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą bei jų ilgalaikius pokyčius, kurie, savo ruožtu, leidžia spręsti apie jūros ekosistemos būklę. Svarbu tai, kad jūros paukščių populiacijų gausumą lemiantys veiksniai gali būti svarbūs ne tik žiemavietėse, bet ir perimvietėse ar migracijų metu.

Būtina pabrėžti, kad žiemojančių paukščių gausumo duomenys iš Lietuvos jūrinių vandenų svarbūs atliekant vertinimą tarptautiniu mastu. Daugelis jūros paukščių rūšių pasirenka žiemavietes ne tik pagal jų atitikimą paukščių mitybiniams poreikiams, bet pasirinkimą stipriai veikia ir oro sąlygos. Pavyzdžiui, dažnai stebimas reiškinys yra masinis jūros paukščių pasitraukimas iš užšąlančios Rygos įlankos į piečiau esančias jūros akvatorijas, tarp jų ir į Lietuvos Baltijos jūros vandenis, todėl itin gausiai jūros paukščiai stebimi ties Lietuvos krantais atšiauriomis žiemomis ar itin šaltais žiemos laikotarpiais.

Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje žiemojančių jūros paukščių gausumo vertinimas parodė, kad tik 2 iš 5 vandens storymėje besimaitinančių jūros paukščių rūšių būklė 2012–2017 m. laikotarpiu buvo gera, todėl šios funkcinės jūros paukščių grupės būklė įvertinta kaip bloga. Visų bentosu besimaitinančių jūros paukščių būklė taip pat buvo įvertinta kaip bloga. Žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymas žiemavietėse parodo jūros akvatorijų tinkamumą žiemojantiems jūros paukščiams, o paukščių pasiskirstymo pokyčiai gali parodyti antropogeninių veiksnių įtaką. Pagrindiniai antropogeniniai veiksniai, nulemiantys žiemojančių jūros paukščių pasiskirstymo pokyčius, yra mitybinių resursų pasikeitimai (pavyzdžiui, žvejybos įtaka ichtiofagams paukščiams), buveinių praradimas ar kokybiniai pasikeitimai (pavyzdžiui, dugno buveinių sunaikinimo ar pokyčių įtaka bentofagams paukščiams), buveinių vengimas dėl dirbtinių struktūrų įrengimo (pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkų), trikdantis intensyvių laivybos kelių poveikis.

Su atliktu vertinimu ir gautais duomenimis plačiau galima susipažinti šiame pranešime.

Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.