Vienas iš potvynių rizikos valdymo plane ir Vandenų srities veiksmų plane numatytų uždavinių yra gerinti potvynių prevenciją ir sumažinti potvynių metu užliejamų apgyvendintų teritorijų plotus. Šio uždavinio įgyvendinimui numatyta inventorizuoti užtvankas, kurios avarijų atveju gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai.
Lietuvoje didesnės tvenkinių avarijos įvyksta labai retai. 1957 m. balandžio 15 d. dėl techninių priežasčių buvo pralaužta Pabradės užtvanka ant Dubingos upės, kilo potvynis Dubingos žiotyse ir Žeimenos žemupyje, apsemta dalis Pabradės miesto, nuplauti keli tiltai per Žeimeną ir keletas pastatų. 2005 m. rugpjūčio 11 d. dėl lietaus sukelto staigaus poplūdžio buvo pralaužta Padvarių užtvanka ant Akmenos-Danės upės. Vanduo apsėmė kelis šimtus sodų bendrijų sklypų, kotedžų bei upės žemupyje gyvenančių žmonių sodybas. Potvynio grėsmė taip pat kilo Kretingos miestui bei apylinkėms. Mažesnių avarijų pasitaiko beveik kasmet, tačiau jų nuostoliai nežymūs, dažniausiai apimantys tvenkinio hidrotechnikos statinių remonto išlaidas.
Siūloma visas užtvankas, kurių patvankos aukštis didesnis kaip 4 m, laikyti užtvankomis, kurios avarijų atveju gali sukelti reikšmingas neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai.
Ataskaita parengta įgyvendinant ŽUM ir AM įsakymą Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“.
