Įgyvendinus šiuos siekius Lietuva patektų į Europos Sąjungos pažangiausių valstybių penketuką. Tačiau iki tol dar reikės daug nuveikti. Kokios sritys Lietuvoje išmeta į atmosferą daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD)? Kaip kito išmetamų ŠESD kiekiai per pastaruosius dešimtmečius?

Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje naujausioje Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje matyti, kad pagrindinis ŠESD šaltinis išlieka energetika (įskaitant transportą), kuri yra atsakinga už 55,5 proc. išmetamų ŠESD kiekio, antroje vietoje – žemės ūkis, atsakingas už daugiau nei penktadalį išmetimų, trečioje vietoje yra pramonė ir jos produktų naudojimas (17,8 proc.), o atliekų sektorius sudaro 5 proc. viso išmetamų ŠESD kiekio.

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog skirtingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas, metanas, azoto suboksidas ir fluorintos ŠESD – turi skirtingą poveikį klimatui. Pavyzdžiui, atitinkamas kiekis metano dujų yra 25 kartus žalingesnis už tokį patį anglies dioksido kiekį, o atitinkamas kiekis azoto suboksido – net 298 kartus žalingesnis aplinkai. Žemės ūkis yra pagrindinis metano ir azoto suboksido šaltinis, atsakingas už daugiau nei pusę visų metano dujų ir net už 85,6 proc. azoto suboksido dujų kiekio išmetimo į atmosferą. Antras pagal išmetamo metano kiekį  yra atliekų sektorius, kuriame susidaro beveik trečdalis šių dujų.

Nors palyginti su 1990-ųjų rodikliais išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 58 proc., atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nepaisant iki šiol vykdyto atsinaujinančios energetikos skatinimo ir kitų taikytų poveikio klimatui mažinimo priemonių, 2009-2017 metų laikotarpiu šalies išmetamų ŠESD kiekiai mažėjo nežymiai arba net didėjo. Detalesnė informacija pateikta grafike. Šiuo metu 2018 m. duomenys dar yra apdorojami, bet tendencijos išlieka tos pačios, o energetikos ir transporto indėlis į bendrus ŠESD išmetimus toliau auga.

Išsamiau su 2019 metų Nacionaline ŠESD apskaitos ataskaita galima susipažinti ČIA.