Azotas ir fosforas yra natūraliai sutinkami ir svarbūs gyvybės vystymuisi vandenyje, nuo jų priklauso vandens telkinio biologinis produktyvumas. Problema aplinkoje biogeniniai junginiai tampa tada, kai jų kiekis ženkliai padidėja ir sukelia ekosistemoje grandininius pokyčius, tokius kaip: intensyvus mikroskopinių dumblių (fitoplanktono) dauginimasis, dažnesnis toksiškų dumblių žydėjimas, didėjanti organinės medžiagos sedimentacija, mažėjantis vandens skaidrumas, deguonies trūkumas, žuvų dusimas ir kt.
Apie 70 % bendro azoto į Baltijos jūrą patenka upėmis, 27 % nusėda iš atmosferos, apie 4 % į priekrantę patenka tiesiogiai iš nuotekų valymo įrenginių, pramonės ar akvakultūros. Fosforas į Baltijos jūrą patenka su upių nuotėkiu (apie 95 %) ir išleidžiamas tiesiogiai (apie 5 %). Dideli fosforo kiekiai yra susikaupę centrinės Baltijos jūros dugno nuosėdose, iš kurių, esant deguonies stygiui, pakartotinai atpalaiduojami į vandens storymę.
1988 m. HELCOM aplinkos ministrų deklaracijoje dėl jūros aplinkos apsaugos Baltijos regione buvo sutarta dėl veiksmų biogeninių junginių apkrovoms į Baltijos jūrą sumažinti 50 %. Pastaraisiais dešimtmečiais azoto ir fosforo apkrovos į Baltijos jūrą mažėjo ir 2018 metais buvo: bendro azoto nusėdimas iš atmosferos 31 % mažesnis nei 1995 m., bendro azoto ir bendro fosforo prietaka su upių nuotėkiu 21 % ir 32 % mažesnė nei 1995–2018 m. vidurkis, azoto ir fosforo kiekis iš sutelktosios taršos šaltinių 60 % ir 84 % mažesnis nei 1995 m.
Vandenų ekologinė būklė vertinama atsižvelgiant į bendrojo azoto koncentracijas šiltuoju (birželio–rugsėjo mėn.) periodu Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje ir į vidutines metines koncentracijas teritorinėje jūroje ir atviros jūros dalyse. Remiantis 2020 m. duomenimis, vidutinė šiltojo periodo bendro azoto koncentracija Kuršių mariose buvo 0,94 mg/l centrinėje ir 0,85 mg/l šiaurinėje dalyse ir siekė gerą ekologinę būklę, o vidutinė metinė bendro azoto koncentracija atviroje Baltijos jūroje kito nuo 0,32 iki 0,51 mg/l ir geros būklės nesiekė.
Daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad vidutinės bendro azoto koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje sumažėjo lyginant 1980/84–1990 m. laikotarpį su 2000–2020 m.: Kuršių mariose apie trečdalį, Baltijos jūroje – beveik dvigubai. Nepaisant to, azoto koncentracijos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje tik pavieniais metais siekė geros ekologinės būklės vertes, o pastaruoju dešimtmečiu stebima koncentracijų didėjimo tendencija.
Bendro azoto koncentracijos daugiametė kaita Kuršių mariose ir Baltijos jūroje 1980/84–2020 metais. GAB – gera aplinkos (ekologinė) būklė: Kuršių marioms ir Baltijos jūros priekrantei – šiltojo periodo (6–9 mėn.) vidutinė N koncentracija; teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai (IEZ) – vidutinė metinė N koncentracija.
Plačiau apie Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenų būklę čia.
