Tyrimų rezultatai parodė, jog dėl iš jūros įtekėjusio švaresnio vandens, mėginių ėmimo dieną Klaipėdos sąsiauryje vyrauja mažiau biogeninių elementų ir organinės medžiagos turintis vanduo, lyginant su daugiamečiu vidurkiu:

• vidutinės biogeninių elementų (bendro azoto, mineralinio azoto, bendro fosforo, silicio) koncentracijos  buvo apie 1,3-1,8 karto, BDS7 – 3 kartus, o skendinčios medžiagos – 4 kartus  mažesnės nei daugiamečiai 2014-2020 m. vasario mėnesio vidurkiai.
• BDS7 (biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras) buvo mažesnis nei 1 mgO2/l ir parodė, kad sąsiauryje vyrauja mažai organinės medžiagos turintis vanduo.  
• apie 70 proc. bendro azoto sudarė mineralinis azotas (vidutiniškai 2014-2019 m. vasario mėn. mineralinis azotas sudarė apie 75 proc. bendro azoto).
• tyrimų metu dviejose stotyse priedugnio sluoksnyje fiksuotas didžiausias vandens druskingumas, lyginant su matuotu 2014-2020 metais.
• naftos angliavandenilių koncentracijos didžiausios leidžiamos koncentracijos (0,2 mg/l) neviršijo ir svyravo daugiamečių verčių ribose.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas Klaipėdos sąsiaurio monitoringas atliekamas įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Šiais metais numatyti dažnesni fizikinių-cheminių ir biologinių rodiklių tyrimai. Intensyvesnis monitoringas leis dar geriau vertinti Kuršių marių ekologinę būklę ir jai įtaką darančius veiksnius: pasklidąją, sutelktąją ir antrinę taršą.