Jūrą teršiančios šiukšlės aptinkamos jūros pakrantėje, jos plaukioja vandens paviršiuje ar nusėda ant jūros dugno. Apie 48 % visų šiukšlių Baltijos jūroje patenka dėl namų ūkiuose susidarančių atliekų, o dar 33 % jų sudaro šiukšlės iš turizmo ir rekreacijos sektoriaus. Į Baltijos jūrą šiukšlės patenka ir iš kitų, pačioje jūroje esančių šaltinių: žvejybos, laivybos, gamtinių išteklių gavybos, naftos ir dujų pramonės bei atliekų laidojimo jūroje.

Dėl taršos šiukšlėmis mažėja pakrančių vertė ir atsiranda ekologinės pasekmės – šiukšlės sukelia gyvūnų pažeidimus ar žūtis jiems įsipainiojus į tinklų likučius ar plastikines šiukšles, o tokias šiukšles prarijus, kyla tiesioginė fizinė ar ilgalaikė cheminė žala jūros gyvūnams.

Didžiąją dalį (apie 60-80 %) visų jūrą teršiančių šiukšlių sudaro plastikas, o dažniausiai Baltijos jūroje aptinkamų šiukšlių dešimtuką sudaro: cigarečių nuorūkos, nežinomos kilmės plastiko fragmentai, stiklo šukės, vatos pagaliukai, buteliai, maisto ir užkandžių pakuotės, žvejybos tinklai, plastikiniai maišeliai, putplastis, mikrodalelės ir mikropluoštas.

Aplinkos apsaugos agentūros vykdyto Baltijos jūros būklės 2012-2016 m. vertinimo metu Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje vidutiniškai buvo aptikta nuo 31 iki 422 vnt. šiukšlių 100 metrų atkarpose. Tuo tarpu, ant jūros dugno šiukšlių kiekis vidutiniškai siekė 99,4 vnt./km2.