Daugelyje tyrimų vietų sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijos, fiksuotos mažesnės benzo(a)pireno ir kitų policiklinių aromatinių angliavandenilių, azoto dioksido, ozono, daugelio sunkiųjų metalų vertės. Tačiau, palyginti su ankstesniais metais, išaugo sieros dioksido ir anglies monoksido koncentracijos.
Pagal valstybinio aplinkos monitoringo programą oro kokybės tyrimai urbanizuotose zonos teritorijose buvo atliekami 8-iose oro kokybės tyrimų stotyse: didžiuosiuose zonos miestuose – Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, bei stambesniuose pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose ir Naujojoje Akmenėje. Klaipėdoje oro užterštumas stebimas dviejose stotyse, kituose miestuose įrengta po vieną oro kokybės tyrimų stotį. Tyrimai taip pat buvo atliekami ir neurbanizuotose vietovėse – Aukštaitijos, Žemaitijos bei Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, toli nuo taršos šaltinių įrengtose kaimo foninėse stotyse, siekiant ne tik nustatyti foninę teršalų koncentraciją, veikiančią visus šalies gyventojus, bet ir įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašų įtaką Lietuvos oro baseinui bei nustatyti, ar neviršijamas augmenijos apsaugai nustatytas kritinis užterštumo lygis.
2020 m. vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija nei vienoje stotyje neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., Jonavos ir Kėdainių oro kokybės tyrimų stotyse šis rodiklis padidėjo 40–50 %, Šiauliuose – nepakito, o kitose stotyse vidutinė metinė koncentracija buvo mažesnė 8–23 %. Vertinant ilgesnio periodo – 2003–2020 m. – duomenis, Klaipėdoje Šilutės pl., Mažeikių ir Naujosios Akmenės stotyse pastebima šio teršalo koncentracijos didėjimo, kituose zonos miestuose – mažėjimo tendencija.
Nors vidutinė metinė KD10 koncentracija neviršijo ribinės vertės, tačiau paros koncentracijai nustatyta norma atskiromis dienomis ar ilgesniais laikotarpiais buvo viršyta visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse. Dažniausiai oro kokybės standartų neatitinkanti kietųjų dalelių koncentracija zonos miestuose buvo nustatoma šaltuoju metų laiku (sausio–kovo ir spalio–gruodžio mėn.), kai oro užterštumas padidėdavo dėl energetikos įmonėse ir namų ūkiuose deginamo kuro gaminant šiluminę energiją ir teršalų pernašos iš kitų valstybių. Tačiau Šiauliuose ir Kėdainiuose per didelė KD10 koncentracija dažniau buvo nustatoma šiltuoju metų laiku, balandžio–rugsėjo mėn. Didelę įtaką oro užterštumo kietosiomis dalelėmis padidėjimui šiuose miestuose turėjo ne tik transporto tarša, bet ir statybos, pastatų rekonstrukcijos, gatvių remonto darbų metu keliamos dulkės.
Dar smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija taip pat neviršijo ribinės vertės. Palyginti su 2019 m., Klaipėdoje šio teršalo koncentracija sumažėjo net 43 %, Naujojoje Akmenėje – 14 %, o nacionaliniuose parkuose veikiančiose stotyse – 11–26 %.
Tipiško transporto teršalo azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija visose miestų oro kokybės stotyse sumažėjo 10–36 %. Visur mažesnės (23–36 %) buvo ir kancerogeno, šildymo sezono metu daugiausia išmetamo benzo(a)pireno koncentracijos aplinkos ore.
Pastarųjų metų oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas toms oro kokybės valdymo priemonėms, kurios leistų efektyviau sumažinti oro užterštumą dėl transporto ir pakeltosios taršos bei kietojo kuro deginimo.
Siekiant vertinti ir valdyti oro kokybę pagal visoje Europos Sąjungoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, kiekvienos šalies teritorija turi būti suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje šiam tikslui išskirtos Vilniaus ir Kauno aglomeracijos bei zona – likusi Lietuvos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų. Vilniaus ir Kauno aglomeracijose pernai taip pat buvo fiksuojama geresnė oro kokybė, palyginti su 2019 m.
