Kartu su KU mokslininkais atlikti tyrimai atskleidė, jog iš bendrovės, atviruoju būdu kraunančios geležies rūdą, sklinda geležies dalelės, o Aplinkos apsaugos agentūros atliktas modeliavimas parodė, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo šios įmonės ir siekia dalį gyvenamosios teritorijos.
Tyrimo rezultatų pristatyme dalyvavo Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas, Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė bei tyrimą „Kietųjų dalelių kiekio ir sudėties tyrimas bei kilmės nustatymas Klaipėdos mieste“ atlikę KU Jūros tyrimo instituto mokslininkai dr. Paulius Rapalis ir dr. Nadežda Lazareva.
Uostamiesčio mokslininkai tyrimui naudojo Lietuvoje naują, bet pažangiose Vakarų Europos bei Azijos šalyse jau taikomą metodiką, leidžiančią efektyviai identifikuoti oro taršos kietosiomis dalelėmis mastą, identifikuoti jų sudėtį bei taršos šaltinius, modeliuoti kietųjų dalelių sklaidos tendencijas. Naujoji metodika, buvo pritaikyta KLASCO teritorijos, esančios miesto centrinėje dalyje, aplinkos oro kokybei tirti. Bendrovė nuolat sulaukia aplinkinių gyventojų kaltinimų dėl taršos metalo dulkėmis.
KLASCO aplinka buvo stebima 6 savaites, 10 kaupiklių buvo išdėstyti trejomis juostomis apie įmonę (250 m, 400 m ir 650 m atstumu) ir rinko iš oro nusėdančias dulkes. Mokslininkų išvada vienareikšmiška: iš bendrovės sklinda geležies dalelės. „Anomalinius geležies kiekius aptikome ir už 650 metrų pavėjui nuo įmonės teritorijos. Didžiausia aptikta geležies koncentracija bendrame skirtingų kietųjų dalelių kiekyje siekė net 40 proc.“,- sako vienas iš tyrimo autorių dr. P. Rapalis.
Remiantis šio tyrimo rezultatais, Aplinkos apsaugos agentūra papildomai atliko oro kokybės vertinimą modeliavimo būdu KLASCO aplinkoje ir šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, kurio tikslas nustatyti, kaip kietosios dalelės galimai pasiskirsto aplinkos ore. Modeliavimas rodo, jog didžiausios taršos poveikio zona apima 600 metrų atstumą nuo taršos šaltinio ir siekia nedidelę dalį gyvenamosios teritorijos.
„Analizuojant gerąją užsienio patirtį, drauge su Klaipėdos universitetu ieškojome nestandartinių būdų, kaip spręsti visai Klaipėdai opų taršos klausimą, todėl išbandėme naują tyrimo metodą, kuris dar nebuvo taikomas Lietuvoje, tačiau naudojamas kitose užsienio šalyse. Galime tik pasidžiaugti sėkmingu dviejų institucijų bendradarbiavimo rezultatu – taikant naujus tyrimų metodus įgijome galimybę ženkliai sumažinti taršą ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje šalyje. Turint šiuos tyrimų duomenis, dabar galime tobulinti aplinkos vertinimo sistemą, kuri leis žymiai lengviau nustatyti ūkio subjektų daromą poveikį aplinkai“,- teigia Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Rimgaudas Špokas.
Aplinkos apsaugos agentūra kreipsis į Aplinkos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos dėl naujų tyrimo metodų taikymo ir taršos šaltinių vertinimo teisinio reglamentavimo. Tyrimo duomenis taip pat planuojama perduoti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuris pagal savo kompetenciją galės atlikti vertinimus dėl galimo poveikio žmogaus sveikatai.
Kartu su KU mokslininkais atlikti tyrimai žymi dviejų institucijų sėkmingo bendradarbiavimo pradžią. Aplinkos apsaugos agentūra su KU rugpjūčio mėnesį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama suderinti ir apjungti universiteto bei Agentūros veiksmus, sprendžiant Klaipėdos miesto aplinkos taršos problemas bei siekiant pagerinti gamtinę bei gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.
Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama užtikrinti aukščiausią atliekamų tyrimų ir jų vertinimo kokybę, ėmėsi iniciatyvos po vienu skėčiu suburti visas Lietuvoje veikiančias akredituotas laboratorijas ir mokslininkus, kad daugėjant situacijų, kai būtina skubiai reaguoti ir priimti sprendimus, vyktų sklandus ir rezultatyvus bendradarbiavimas.
Pristatytų tyrimų ataskaitos:
Oro kokybės vertinimas modeliavimo būdu
.jpg)
