Nuotraukos autorius Nerijus Nika
Yranti organinė masė sėda giluminiuose jūros rajonuose ant dugno, o jos skaidymui mikroorganizmai sunaudoja visą deguonį. Taip atsiranda deguonies trūkumas giluminiuose Baltijos jūros vandens sluoksniuose, formuojasi negyvos dugno teritorijos. Šiandien eutrofikacija – viena opiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione.
2012–2017 m. laikotarpiu į Baltijos jūrą su upių prietaka iš Lietuvos žemyninės dalies vidutiniškai per metus pateko 42140 tonų bendro azoto ir 1286 tonos bendro fosforo. Lyginant su 2006–2011 m. laikotarpiu, bendro azoto prietaka vidutiniškai padidėjo 18 proc., o bendro fosforo prietaka sumažėjo 10 proc. Pagrindinė azoto junginių prietakos didėjimo priežastis yra žemės ūkis. Lyginant su ankstesniu tyrimų laikotarpiu, 2012-2017 metais grūdų pasėlių plotas padidėjo daugiau nei penktadaliu, vadinasi, padidėjo ir trąšų sunaudojimas žemės ūkyje ir jų išsiplovimas iš dirvožemio lietingu periodu. Bendro fosforo prietakos mažėjimas neabejotinai rodo teigiamą miestų valyklų modernizavimo poveikį.
2012–2017 metais jūros rajono būklė pagal bendro azoto ir fosforo koncentracijas išliko bloga, nors ir stebėta bendro fosforo koncentracijų mažėjimo tendencija, o koncentracijos priekrantėje kai kuriais metais netgi siekė geros būklės vertes. Aukštos fitoplanktono pigmento chlorofilo „a“ koncentracijos ir mažas vandens skaidrumas taip pat rodė, kad jūros rajonas išlieka blogos ekologinės būklės, o giluminėse jūros rajono zonose, kaip ir ankstesniais metais, buvo fiksuotas deguonies deficitas.
Siekiant geros aplinkos būklės taip pat vertinama, ar maistingųjų medžiagų kiekio didėjimas nesukelia neigiamo poveikio makrozoobentoso ir makrofitų bendrijų rūšinei sudėčiai, santykiniam gausumui ir pasiskirstymo ypatybėms. Ekologinei būklei vertinti naudojamų makrozoobentoso ir makrofitų rodikliai rodo, kad jūros rajono būklė yra gera, išskyrus Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zoną. Šioje matuotos dumblio šakotojo banguolio augavietės paplitimo gylis nesiekė geros aplinkos būklės vertės, o tai gali būti siejama su iš Kuršių marių išnešamo drumsto vandens ir sumažėjusio vandens skaidrumo poveikiu.
Išsamiau su eutrofikacijos reiškiniais Lietuvos jūrinėje teritorijoje galima susipažinti šiame pranešime.
Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.
