Migracijos kliūčių naudojimas arba galimybių šiems gyvūnams laisvai judėti suvaržymas, net ir visai nedidelis, gali turėti didelių padarinių rūšių išlikimui, ypač kai kurių gėlavandenių žuvų populiacijoms, kurios yra išskaidomos, atskiriamos ir galiausiai išnyksta. Laisva vandens gyvūnų migracija upėmis prieš srovę ir pasroviui yra svarbiausia žuvų populiacijoms ir nėgių rūšims: lašišoms, šlakiams, jūrinėms ir upinėms nėgėms, eršketams ir unguriams.
 
Pagrindinės migracijos kliūčių keliamos problemos:

• žalingas poveikis vandens ekosistemoms, didelė grėsmė išnykti retoms žuvų rūšims;
• šalyje per metus vidutiniškai įvyksta 1-2 užtvankų griūčių avariniai atvejai, o jų padariniai atsiliepia ne tik žmonių sveikatai ir gyvajai gamtai, bet ir valstybės bei privačiam turtui;
• daugelis užtvankų neturi savininkų, yra neprižiūrimos, tvenkinių priežiūrai nuolat trūksta lėšų;
• migracijos kliūtys taip pat neleidžia įgyvendinti tikslo iki 2027 m. visuose šalies vandens telkiniuose pasiekti geros būklės.

Žmogaus sukurtos dirbtinės migracijos kliūtys užkerta kelią lašišinių ir kitų žuvų migracijai, taip prarandami žuvų buveinėms ir jų natūraliai reprodukcijai tinkami arealai. Ten, kur prie užtvankų yra įrengtos veikiančios hidroelektrinės, atsiranda papildomas stiprus neigiamas poveikis žuvims bei kitiems vandens ekosistemos komponentams.

Upių išlaisvinimas nuo užtvankų  yra ES biologinės strategijos dalis – užsibrėžta atverti 25 tūkst. kilometrų upių. Lietuvoje Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre yra 1229 registruotų ir, tikėtina, kad apie 300 neregistruotų užtvankų, 98 hidroelektrinės, įrengtos 26 žuvų pralaidos. Rengiant Upių baseinų rajonų (UBR) valdymo planus, identifikuotos 292 kliūtys žuvų migracijai, esančios ant vandeningumo požiūriu reikšmingų upių.

Su Aplinkos apsaugos agentūros parengtu interaktyviu migracijos kliūčių žemėlapiu galite susipažinti čia. Detalesnę informaciją apie žuvų migracijos kliūčių keliamą problematiką rasite šioje informacinėje medžiagoje.

Kavarsko užtvanka ant Šventosios upės