Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą, susijusį su Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimu, vertinant Lietuvos jūros aplinkos būklę, nustatant geros jūros aplinkos būklės savybes, formuojant naujus aplinkos apsaugos tikslus bei atnaujinant jūros aplinkos būklės stebėsenos programas. Tikslas – sukurti naują ir aktualią Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo sistemą. Projektas skirtas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB įtvirtintus jūros aplinkos valdymo principus bei reikalavimus, nustatančius Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus.
Projekto veiklos apima kompleksinį Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės taip pat ūkinės veiklos ir susijusių poveikių tokių kaip eutrofikacija (vandens žydėjimas), tarša pavojingomis medžiagomis ir šiukšlėmis, laivyba, žuvininkystė, vertinimą. Projekto metu taip pat bus analizuojami aplinkos būklės pokyčiai, lyginant du laikotarpius: 2012-2017 m. su 2007-2011 m. Atsižvelgiant į tai, bus peržiūrėti Baltijos jūros aplinkos apsaugos tikslai.
Projekte taip pat suplanuoti jūros aplinką teršiančių šiukšlių pakrantėje lauko tyrimai bei naujausių duomenų apie šiukšles, susikaupusias jūros dugne, povandeninio triukšmo poveikį jūros aplinkai įvertinimas. Veiklų įgyvenimo metu bus išnagrinėta informacija apie impulsinių garsų šaltinius jūroje ir jų keliamą poveikį, esamą triukšmo lygį jūros rajone, sukeliamą laivybos, parengtos aplinkos stebėsenos programos.
Jūrų strategijos pagrindų direktyva įpareigoja valstybes nares parengti ir periodiškai atnaujinti jūrų strategiją savo jūrų vandenims, laikantis direktyvoje nurodyto veiksmų plano, kurios dėka turi būti pasiekta ir (ar) išlaikyta gera jūros aplinkos būklė. Projekto rezultatų pagrindu bus atnaujinta Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija 2021-2027 metų laikotarpiui.
Vienas iš pagrindinių projekto tikslų yra Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės vertinimo atnaujinimas. Pagal 2008 metais pradėtą įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą jūros aplinkos būklė turi būti vertinama pagal 11 jūros būklę apibūdinančių rodiklių (bioįvairovė, nevietinės rūšys, verslinių žuvų ištekliai, mitybos tinklai, eutrofikacija, dugno vientisumas, hidrografiniai pokyčiai, pavojingos medžiagos aplinkoje ir maistui vartojamuose jūros produktuose, jūrą teršiančios šiukšlės, povandeninis triukšmas). Atsižvelgiant į tai, kad į jūros būklės vertinimą yra įtraukiamos naujos iki šiol Lietuvoje netaikytos jūros būklę identifikuojančios sritys (pvz., povandeninis triukšmas, šiukšlės), projekto metu bus peržiūrėti pradiniai Baltijos jūros aplinkos vertinimo rodikliai, kurių atnaujinimas padės suvienodinti Baltijos jūros aplinkos vertinimą tarp Baltijos jūros regiono valstybių, nustatyti aktualiausias jūros aplinkos stebėjimo sritis bei pasirengti metodikas, kurios padės gauti detalesnius iki šiol neturėtus stebėjimo sričių tyrimų duomenis.
Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nustatytus bendrus reikalavimus įgyvendinti būtina visoms ES šalims, todėl pasinaudodama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis Lietuva, pasitelkdama mokslininkus ekspertus, nustatys gerą būklę identifikuojančius rodiklius ir jų slenkstines vertes.
Vertinimas bus atliekamas pagal metodiką, suderintą su regione – HELCOM (Helsinkio komisija) – naudojama ar kuriama metodika, taip siekiant užtikrinti nuoseklumą tarp regioninio ir nacionalinio vertinimų.
Dar vienas iš numatytų projekto uždavinių – Jūros aplinkos apsaugos tikslų ir su jais susijusių rodiklių peržiūrėjimas ir atnaujinimas. Projekto įgyvendinimo metu bus įvertinta nubrėžtų tikslų įgyvendinimo pažanga per 2012–2016 metų laikotarpį, siekiama nustatyti, ar tikslai buvo pasiekti iki numatyto termino, jei ne – kokios priežastys tai lėmė. Tikslų ir rodiklių peržiūrėjimas bei jų atnaujinimas padės išgryninti aktualiausias problemas, susijusias su Baltijos jūra ekologine būkle, nusistatyti ambicingesnius tikslus, uždavinius ir priemones šiems tikslams pasiekti.
Projekto metu gauti rezultatai taps pagrindu parengiant metodikas 2018 – 2024 metų periodo tokioms aplinkos monitoringo programoms kaip makrozoobentoso (dugno bestuburiai, esantys vieni iš biologinės kokybės elementų, pagal kuriuos yra vertinama vandens ekologinė būklė) stebėjimas Lietuvos jūros rajone, į NATURA 2000 tinklą įtrauktų rifų, esančių Lietuvos priekrantėje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, buveinių stebėsenai, eutrofikacijos (vandens žydėjimo) ir hidrografinių sąlygų pokyčių poveikio pelaginėms ir dugno buveinėms stebėsenai, paukščių ir žinduolių priegaudai žvejybos įrankiuose vertinti, jūros aplinką teršiančių šiukšlių pakrantėje stebėsenai, povandeninio triukšmo jūrinėje aplinkoje stebėsenai, impulsinių triukšmų registravimui ir nacionalinio registro kūrimui.
„Labai svarbu įgyvendinti tokio pobūdžio projektus, kurie užtikrina nuoseklumą ir suderinamumą tarp Baltijos regiono valstybių veiksmų, siekiant įvertinti Baltijos jūros ekologinę aplinkos būklę regioniniame ir nacionaliniuose lygmenyse. Sukurta nauja jūros būklės vertinimo sistema padės valstybės institucijoms ruoštis tolimesniems reikalavimams, siekiant įgyvendinti esminį tikslą - pasiekti gerą Baltijos jūros būklę“ – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė.
Projektas įgyvendinamas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“. Projekto įgyvendinimo pabaiga numatyta 2020 m. lapkričio 11 d. Projektui įgyvendinti skirta iki 498 520,00 Eur.
