Nuotraukos autorius Giedrius Mačernis
Ne paslaptis, kad didžiausią įtaką menkių žuvų ištekliams gali daryti pernelyg intensyvi verslinė žvejyba. Vis plačiau kalbama, bet dar nėra galutinai įrodyta, kodėl itin drastiškai sumažėjo rytinės Baltijos menkių išteklių grupė – ar menkių išteklių sumažėjimas yra intensyvios verslinės žvejybos pasekmė, ar tai lemia eutrofikacija ir kiti veiksniai. Šiuos klausimus nagrinėja ir priežastis bando nustatyti Tarptautinė jūrų tyrimų taryba (ICES). Pasak ICES, menkių ištekliai yra reikšmingai pereikvoti ir dėl verslinės žvejybos neigiamo poveikio atsidūrę kritinėje būklėje, todėl 2019 metų antroje pusėje verslinė rytų Baltijos menkių žvejyba buvo uždrausta.
Priekrantės žuvų bendrijos, ypač plėšrios žuvys, laikomos itin svarbiais jūros priekrantės mitybinių tinklų ir ekosistemų funkcionavimo komponentais. Kadangi daugelis priekrantės žuvų bendrijų rūšių yra santykinai sėslios, jų pokyčiai laikui bėgant gali atspindėti bendrą aplinkos būklę.
Svarbu paminėti, kad Baltijos jūros priekrantės žuvų bendrijų būklei įtaką daro įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip klimato kaita, eutrofikacija, žvejybinis mirtingumas bei buveinių praradimas, tačiau jų būklė gali keistis ir dėl natūralių procesų, tokių kaip sąveika su kitais mitybinių tinklų elementais bei plėšrūnais, pavyzdžiui, ruoniais.
Vertinimui svarbios ir lašišos, didelius atstumus migruojančios Baltijos jūros ekosistemos plėšrios žuvys. Lašišų gausumą labiausiai veikia mirtingumas jūroje ir migracijos į nerštavietes kliūtys. Lašišų vertinimui atlikti svarbus į upes migruojančių reproduktorių skaičius, netiesiogiai veikiamas komercinės ir rekreacinės žvejybos jūroje ir upėse. Lietuvos atveju – tai komercinė ir rekreacinė žvejyba jūroje, Kuršių mariose, mėgėjiška licencijuota žvejyba upėse, taip pat ir brakonieriavimas, tačiau pastarojo mastai nėra žinomi.
Su atliktu Baltijos jūros žuvų vertinimu išsamiau susipažinti galite šiame pranešime.
Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.
