Rekomendacijos kvapų, išsiskiriančių vykdant tam tikras ūkines veiklas, valdymui (toliau – Rekomendacijos) skirtos asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurios metu į aplinką išsiskiria kvapai. Rekomendacijose pateikiami metodai ir technologijos, kurios gali būti pasirinktinai taikomos, siekiant išvengti ūkinės veiklos skleidžiamo kvapo ir (arba) kvapo neigiamo poveikio arba, jei tai neįmanoma, jį sumažinti.
Rekomendacijose vartojama sąvoka „kvapas“ suprantama kaip ji apibrėžta Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma, Kvapų kontrolės taisyklės), t. y. „organoleptinė savybė, kurią junta uoslės organas, įkvepiant tam tikrų lakiųjų medžiagų“. Kvapas nelaikomas teršalu. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą teršalas yra „medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui“.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas nustato svarbiausius visuomenės sveikatos priežiūros principus, tarp kurių yra visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimas ar ribojimas. Įstatyme nustatyta, kad visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė, kurią veikia įstatyme apibrėžtų veiksnių visuma. Kvapas gali būti įstatyme nurodytu psichologiniu veiksniu ir neigiamai veikti dvasinę visuomenės gerovę.
Siekiant apsaugoti visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatą nuo veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio riziką kiek įmanoma sumažinti, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu reglamentuota visuomenės sveikatos sauga ir nustatyta pareiga sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti visuomenės sveikatos saugos reglamentus (higienos normas) – teisės aktus, nustatančius bendras privalomojo pobūdžio teisės normas visuomenės sveikatos srityje; nustatyta, kad valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė yra pagal šį įstatymą įgaliotų valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai ūkinės komercinės veiklos atitikčiai visuomenės sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimams įvertinti ir taikyti administracines poveikio priemones; nustatyta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) kompetencija.
Pažymėtina, kad 2020-01-28 priėmus Aplinkos apsaugos įstatymo ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimus, nuo 2021-01-01 NVSC suteikti papildomi įgaliojimai kvapų valdymo srityje. Vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas, NVSC derina ne tik taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų, bet ir taršos leidimų paraiškas ir pagal kompetenciją nustato ir peržiūri TIPK leidimų ir taršos leidimų kvapų valdymo sąlygas; vykdo kvapų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose, įskaitant tai, kaip laikomasi TIPK leidimuose ir taršos leidimuose NVSC nustatytų sąlygų dėl kvapų valdymo.
Kvapų kontrolės atlikimo pagrindai ir tvarka nustatyta Kvapų kontrolės taisyklėse.
Rekomendacijos parengtos pagal Europos Sąjungos informacinius dokumentus dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) ir išvadas dėl GPGB, kuriuos galima taikyti atsižvelgiant į ūkinės veiklos rūšį: naminių paukščių arba kiaulių auginimo; nuotekų valymo; atliekų apdorojimo; medienos plokščių gamybos; plaušienos, popieriaus ir kartono gamybos; maisto pramonės; skerdyklų ir šalutinių gyvūninės kilmės produktų pramonės; paviršiaus apdorojimo organiniais tirpikliais (įskaitant medienos impregnavimą); naftos ir dujų perdirbimo.
Rekomendacijose apžvelgtos bendrosios kvapų valdymo priemonės (kvapų šalinimo / mažinimo techninės, technologinės, cheminės ir biologinės priemonės), pateikiamos rekomendacijos kvapų valdymo plano rengimui, kvapų stebėsenai.
Rekomendacijose išvardyti ir apibūdinti metodai nebaigtiniai. Metodai ir technologijos (GPGB) nuolat keičiasi, todėl rekomenduojama naudoti naujausias ir efektyviausias ūkinės veiklos rūšiai prieinamus metodus ir technologijas skleidžiamam kvapui valdyti, tačiau sprendimai turėtų būti ekonomiškai pagrįsti ūkinės veiklos rūšiai tinkamomis priemonėmis – nebūtina atnaujinti įrangos, jei esamos priemonės yra veiksmingos.
Rekomendacijos nepakeičia teisės aktų reikalavimų, susijusių su kvapų valdymo planavimu, pagal Europos Sąjungos teisę reikalaujamų GPGB taikymu, kitų konkrečių metodų ar technologijų kvapų valdymui taikymu.
Rekomendacijos kvapų, išskiriančių vykdant tam tikras ūkines veiklas, valdymui.
