Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > PARENGTI UPIŲ BASEINŲ RAJONŲ VALDYMO PLANAI, KURIAIS SIEKIAMA PAGERINTI VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĘ BŪKLĘ

 

PARENGTI UPIŲ BASEINŲ RAJONŲ VALDYMO PLANAI, KURIAIS SIEKIAMA PAGERINTI VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĘ BŪKLĘ

Aplinkos apsaugos agentūra parengė upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planų projektus, kuriais siekiama identifikuoti vandens telkinių ekologinės būklės problemas ir priežastis bei nustatyti priemones, kuriomis iki 2027 m. turi būti pasiekta gera visų vandens telkinių ekologinė būklė.

 

Kartu su 2022-2027 m. periodo Dauguvos, Lielupės, Nemuno ir Ventos UBR valdymo planų ir priemonių programų projektais parengta ir svarbiausia suvestinė informacija bei interaktyvūs žemėlapiai, atspindintys žmogaus veiklos poveikį vandens telkinių ekologinei būklei ir siūlomus veiksmus jai pagerinti.


„Vandens telkinių būklės gerinimo srityje turime rimtų iššūkių, kai daugiau nei pusė vandens telkinių patiria per didelį neigiamą žmogaus veiklos poveikį. Aplinkosaugos, kitos valstybinės bei vietos savivaldos institucijos, ūkio subjektai ir visuomenė turi rimtai susitelkti, kad vandens telkinių būklė pagerėtų ir būtų užtikrinta žmonių teisė į švarius ir gyvybingus vandens telkinius. Pagrindiniai darbai laukia mažinant žemės ūkio taršą, išlaisvinant upes nuo dirbtinių barjerų bei apsaugant ežerus nuo sutelktosios taršos“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas Mindaugas Gudas.

 

     

                                Geros ekologinės būklės ežeras                                               Blogos ekologinės būklės ežeras


Įvertinus žmogaus veiklos poveikį paviršiniams vandens telkiniams, paaiškėjo, jog šalyje daugiau nei pusė vandens telkinių yra neigiamai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. Šiuo metu yra 475 (39,3 % visų telkinių) vadinamieji rizikos vandens telkiniai, kuriuose nesiimant atitinkamų veiksmų nebus pasiekta gera ekologinė būklė. Dar 295 telkiniai priskirti potencialiai rizikos vandens telkiniams – jiems šiais metais bus atliktas papildomas detalesnis žmogaus veiklos poveikio vertinimas, kuris parodys, ar nustatytas poveikis yra tiek reikšmingas, kad ir šie telkiniai galėtų būti priskiriami prie rizikos telkinių. Tokiu atveju net 770 vandens telkinių tektų taikyti būklės pagerinimo priemones.

Interaktyvus upių, ežerų, tvenkinių, priekrantės ir tarpinių rizikos vandens telkinių žemėlapis

 

Pagrindiniai žmogaus veiklos poveikių tipai, dėl kurių atsirado rizika vandens telkiniuose nepasiekti geros ekologinės būklės iki 2027 m., yra šie:

 

  • pasklidoji tarša (žemės ūkis);
  • upių ištiesinimo poveikis (žemės ūkis);
  • sutelktoji tarša (nuotekų išleidimas);
  • neaiškios kilmės poveikis;
  • užtvankų ir hidroelektrinių poveikis;
  • vidinė (praeities) tarša.

 

Visuomenė kviečiama susipažinti su Aplinkos apsaugos agentūros parengtais UBR planais ir teikti pastabas dėl nustatytų vandens telkinių ekologinės būklės problemų. UBR valdymo planų projektus ir papildomą medžiagą galima rasti Agentūros interneto svetainės rubrikoje „2022-2027 m. upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programų projektai“.