Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > APŽVALGA: ORO KOKYBĖ DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE KARANTINO METU

 

APŽVALGA: ORO KOKYBĖ DIDŽIUOSIUOSE LIETUVOS MIESTUOSE KARANTINO METU

Daugelyje pasaulio šalių prasidėjus Covid-19 pandemijai ir šalims įvedus griežtus kasdienio gyvenimo apribojimus, siekiant sustabdyti viruso plitimą, stebimas oro taršos sumažėjimas. Lietuvoje prasidėjus karantinui ir sulėtėjus gyvenimui, miestuose taip pat fiksuojama pagerėjusi oro kokybė.

 

Remiantis 8-ių karantino savaičių (kovo 16 – gegužės 10 d. laikotarpio) oro kokybės tyrimų duomenimis ir palyginus juos su to paties laikotarpio 2019 m. duomenimis, galima teigti, kad sumažėję transporto srautai, pramonės gamybos apimtys leido šalies gyventojams kvėpuoti švaresniu oru. Svarbu tai, kad meteorologinės sąlygos teršalams sklaidytis didžiąją analizuojamo laikotarpio dalį nebuvo palankios – dažnai vyravo sausi orai, o 2020 m. kovo 24-29 dienomis virš Lietuvos teritorijos buvęs anticiklono centras lėmė ypač prastas oro teršalų sklaidai meteorologines sąlygas.


Duomenys rodo, kad didžiausias kietųjų dalelių KD10 ir azoto dioksido NO2 koncentracijos kritimas pastebimas transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose oro kokybės tyrimų stotyse (Vilniuje Žirmūnuose, Kaune Petrašiūnuose, Klaipėdoje Šilutės pl., Šiauliuose). Tačiau ir kitose didžiųjų miestų vietose bei pramonės centruose Kėdainiuose, Jonavoje, Mažeikiuose oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto dioksidu per pastarąsias 8 savaites yra mažesnis lyginant su tuo pačiu periodu 2019 m.


Visgi, labiausiai oro kokybės rodikliai žymiai pagerėjo tose miestų vietose, kur paprastai yra intensyvus eismas. Kovo 16 – gegužės 10 d. vidutinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija reikšmingai sumažėjo nuo 23 % iki 50 % (1 pav.), dar smulkesnių ir pavojingesnių sveikatai kietųjų dalelių KD2,5 – nuo 22 iki 51 % (2 pav.), o azoto dioksido NO2– nuo 25 % iki 34 % (3 pav.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

 

 

1 pav. Kietųjų dalelių KD10 koncentracija transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose stotyse

 

 

2 pav. Kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose stotyse

 

3 pav. Azoto dioksido koncentracija transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose stotyse

 

Detaliau analizuojant azoto dioksido koncentracijos kitimą miestuose per pirmąsias 8-ias karantino savaites, pastebima, kad nors dienos bėgyje teršalo koncentracijos dinamika 2019 m. ir 2020 m. išlieka panaši, tačiau dėl sumažėjusio judėjimo automobiliais mieste, NO2 koncentracija 2020 m. žymiai mažesnė (4 pav.). Ši tendencija matoma tiek darbo dienomis, tiek ir savaitgaliais. Daugelyje miestų didžiausias NO2 koncentracijos sumažėjimas, palyginti su sekmadieniu ir darbo dienomis, matomas šeštadienį, kuris prieškarantininiu laikotarpiu dažnai buvo apsipirkimo ir pramogų mieste diena. Pavyzdžiui, palyginti su 2019 m. Vilniuje vidutinė paros azoto dioksido koncentracija 2020 m. darbo dienomis sumažėjo 29 %, sekmadieniais – 24 %, o šeštadieniais – net 37 %.


Kai kuriuose miestuose pastebėta ir priešinga tendencija vėlyvo vakaro valandomis – nuo 20 val. iki 24 val. savaitgaliais, kai NO2 koncentracija minėtomis valandomis karantino laikotarpiu buvo netgi didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. Pavyzdžiui, Kaune ir Panevėžyje NO2 koncentracija vėlyvo vakaro valandomis savaitgaliais buvo didesnė karantino laikotarpiu, o Vilniuje – panaši tiek 2019 m., tiek 2020 m. analizuojamu laikotarpiu. Tai gali būti susiję su intensyvesniu ir didesniu kietojo kuro sunaudojimu namuose savaitgalių vakarais. 

4 pav. Azoto dioksido koncentracijos kitimas paros bėgyje darbo dienomis ir savaitgaliais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje

 

 

Apžvalgą rengė:


Vilma Bimbaitė, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės skyriaus vedėja
Mindaugas Bernatonis, Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės skyriaus vyriausiasis specialistas