Nuotraukos autorė Laura Lauciutė
Analizuotu 2012-2017 m. laikotarpiu cheminė Baltijos būklė pagal metalų koncentracijas vandenyje gerėjo: pastaraisiais metais jų koncentracijos neviršijo aplinkos kokybės standartų ir buvo net mažesnės nei metodo nustatymo riba.
Tačiau, nepaisant džiugių tendencijų, šiandien sakome, kad Baltijos jūros cheminė būklė nėra gera. Pastaraisiais metais daugėja informacijos apie naujų medžiagų aplinkoje paplitimą ir aktualumą. 2014-2016 m. tyrimų duomenys rodo, kad dėl aplinkos kokybės standartą viršijusių ftalatų, 4-n-nonilfenolio, oktilfenolio, perfluorintų junginių (PFOS) koncentracijų vandenyje, Lietuvos jūros rajonas neatitiko geros cheminės būklės. Epizodiškai šių medžiagų rasta skirtingose Lietuvos jūros rajono tyrimų vietose, todėl sunku nustatyti konkretų taršos šaltinį. Šių teršalų randama nuotekose, nuotekų dumble, lietaus, upių vandenyje. Minėti junginiai yra ne tik pramonės technologinių procesų produktai, tačiau į aplinką patenka ir iš paprastų buityje naudojamų daiktų. Pavyzdžiui, ftalatų randama plastmasinėse pakuotėse, grindų dangoje, kabeliuose ir laiduose, klijuose, automobilių detalėse ir t.t. Ftalatai plastike nėra „surišti“, todėl lengvai pasišalina į aplinką visą daikto naudojimo laikotarpį.
Iškilo ir taršos farmacinėmis medžiagomis problema. 2017-2019 metais, įgyvendinant tarptautinį MORPHEUS projektą, pajūrio miestų nuotekų valymo įrenginiuose, upėse, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje aptikta tokių farmacinių medžiagų kaip diklofenakas, ciprofoksacinas, amoksicilinas, antibiotinės medžiagos, hormoniniai preparatai. Tai pirmieji reikšmingi duomenys, kurie rodo, kad būtinas tolimesnis tokių mikroteršalų aplinkoje tyrimas ir analizė.
Džiugina gyvsidabrio koncentracijų mažėjimo vandenyje ir dugno nuosėdose tendencijos, tačiau jūros rajone gyvenančių moliuskų audiniuose, žuvų raumenyse nuolat nustatomos aplinkos kokybės standartą biotoje viršijančios gyvsidabrio koncentracijos. Kaip rodo tyrimų duomenys, didesnės koncentracijos nustatomos riebesnėse, didesnėse žuvyse, plekšnės didesnius kiekius sukaupia iš dugno nuosėdų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis standartas taikomas gyviesiems jūros organizmams, t. y. nustato ribą, kuri yra saugi pačių organizmų vystymuisi ir gerovei, bet nėra taikomas maisto produktams. Vertinant žuvis kaip maisto produktus, švino, gyvsidabrio ir kadmio koncentracijos tiriamuoju laikotarpiu neviršijo Europos Komisijos Reglamente nustatytų didžiausių leidžiamų koncentracijų. Tačiau žuvyse buvo nustatyti epizodiški dioksinų junginių didžiausios leidžiamos koncentracijos viršijimai. Dioksinai susidaro beveik visų degimo procesų metu ir daugiausia į vandens telkinius nusėda iš atmosferos. Tokios medžiagos kenkia kepenims, imuninei, endokrininei, nervų ir dauginimosi sistemoms.
Išsamiau su chemine Baltijos jūros tarša galima susipažinti šiame pranešime.
Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.
