Įmonės, eksploatuojančios įrenginius, kurie nuo š. m. sausio 1 d. atitinka taisyklių 1 priedo 1 priedėlio kriterijus ir kurių eksploatavimui iki 2020 m. gruodžio 31 d. imtinai išduotas taršos leidimas, iki 2022 m. sausio 1 d. turi pasikeisti taršos leidimus – gauti specialiąją taršos leidimo dalį „Kvapų valdymas“. Paraišką pakeisti leidimą privaloma pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai atsižvelgiant į taisyklėse nustatytus paraiškos derinimo ir leidimo išdavimo terminus.
Sprendimas priimti paraišką arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytais pagrindais, nepriimti paraiškos priimamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Leidimas išduodamas, pakeičiamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti arba pakeisti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos priėmimo Aplinkos apsaugos agentūroje dienos. Dėl objektyvių priežasčių agentūra motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, gali ne ilgiau kaip 10 darbo dienų pratęsti terminą sprendimui priimti.
Specialiąją paraiškos dalį „Kvapų valdymas“ privalo pildyti ir teikti veiklos vykdytojai, planuojantys eksploatuoti įrenginį, kuriame vykdoma ūkinė veikla atitinka bent vieną taisyklių 1 priedo 1–6 punktuose nurodytą kriterijų, jei įrenginyje bus vykdoma 1 priedo 1 priedėlyje nurodyta veikla. Šioje dalyje turi būti pateikiami stacionarių kvapų šaltinių duomenys (kvapų šaltiniai, išmetamųjų dujų rodikliai (srauto greitis, temperatūra, tūrio debitas), kvapų šaltinių veikimo trukmė); kvapų šaltinio vietos žemėlapis su pažymėtu kiekvienu šaltiniu, informacija apie įrenginio skleidžiamų kvapų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktams ir tai pagrindžiantys dokumentai (laboratoriniai tyrimai, skaičiavimai); kvapų valdymo (mažinimo) priemonės ir jų efektyvumo rodikliai bei kvapų mažinimo priemonių efektyvumą įrodantys dokumentai. Taip pat turi būti pateikiama nuoroda į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus, jei jis buvo atliktas.
Dėl naujų reikalavimų įgyvendinimo ypač turėtų atkreipti dėmesį tie veiklos vykdytojai, kurie vykdo:
- biologiškai skaidžių atliekų apdorojimą (išskyrus atvejus, kai apdorojamos tik žaliosios atliekos), biodujų išgavimą iš atliekų, nuotekų dumblo laikymą;
- gamybinių nuotekų valymą nuotekų valymo įrenginiuose;
- paukščių arba gyvulių auginimą;
- asfaltbetonio gamybą;
- medienos plokščių (orientuotų skiedrantų plokščių, smulkintų plokščių arba plaušo plokščių) gamybą, kai gamybos pajėgumas ne mažesnis kaip 300 m3 per dieną, bet ne didesnis kaip 600 m3 per dieną;
- plastiko, įskaitant putplastį, gamyba, plastmasės dirbinių gamybą iš granulių, kai gamybos pajėgumas - 5 ar daugiau tonų per dieną;
- augalinių ar gyvulinių riebalų, aliejaus ir jo produktų gamybą, duonos ir konditerijos gaminių gamybą, kai gamybos pajėgumas - 5 ar daugiau tonų per dieną;
- cukraus gamybą;
- alaus gamybą, kai gamybos pajėgumas - 5 ar daugiau tūkst. litrų per dieną;
- gyvulinės kilmės pašarų gamybą, kai gamybos pajėgumas - 35 ar daugiau tonų per dieną;
- mėsos perdirbimą, gyvulių ar paukščių skerdimą, kai gamybos pajėgumas - ne mažesnis kaip 25 tonų per dieną, bet ne didesnis kaip 50 tonų per dieną;
- naftos, naftos produktų sandėliavimą ir krovą, lijalinio vandens tvarkymą;
- kailių ir odų rauginimą, kai apdorojimo pajėgumas - ne mažesnis kaip 6 tonos, bet ne didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną;
- šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą.
