Pagal ankstesnio ir dabartinio ataskaitinių laikotarpių monitoringo duomenis, didesnėje dalyje upių kategorijos vandens telkinių buvo stebimas nitratų koncentracijų didėjimas, o 27 % telkinių maksimalios nitratų koncentracijos viršijo direktyvoje nustatytą ribinę vertę.

Monitoringo rezultatai parodė, kad ežeruose ir tvenkiniuose vidutinės metinės nitratų koncentracijos neviršijo direktyvoje nustatytos ribinės vertės ir net 90 % šių telkinių vandens kokybė pagal nitratus, lyginant su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu, buvo stabili arba gerėjo.

Tyrimų metu paaiškėjo, jog Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje padaugėjo vietų, kuriose stebėtas nitratų koncentracijos padidėjimas, o visų tarpinių, priekrantės ir atviros jūros tyrimų vietų aplinkos būklės rodikliai buvo prastesni nei geri.

Požeminių vandenų monitoringas atskleidė, jog šių telkinių nitratų koncentracijų pokyčius daugeliu atveju lemia žemės naudojimo intensyvumo pasikeitimas stebimų vietovių aplinkoje, tačiau reikšmingas poveikis dėl taršos iš žemės ūkio šaltinių požeminio vandens cheminei būklei nenustatytas.

Su išsamia ataskaita apie Europos Komisijos direktyvos dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių įgyvendinimą 2016–2019 m. galite susipažinti čia.