„Jūrą teršiančios šiukšlės jau daugiau nei 10 metų įtrauktos į gerą aplinkos būklę nusakančių kokybinių deskriptorių sąrašą, kuris yra nuolat stebimas siekiant užtikrinti sveiką jūrinę aplinką“, – sako Aistė Kubiliūtė, Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja.
Europos jūrų bei Lietuvos Baltijos jūros pakrantė aiškiai rodo žmonių elgesio pasekmes. Maždaug 80 % plastiko šiukšlių į jūrą patenka iš sausumos šaltinių, likusi dalis susidaro dėl jūroje vykdomos veiklos. Išmestos plastiko atliekos ilgai išlieka jūros aplinkoje. Plastiko gyvavimo trukmė gali siekti maždaug 450 metų, jis nesuyra, o suskyla į mažesnius plastiko gabalėlius, vadinamus mikroplastikais.
Didelis sunaudojamo ir išmetamo plastiko kiekis dar iki pandemijos vertė spręsti aplinkosaugos problemas, tačiau COVID-19 dar labiau paaštrino taršos plastiku problemą. Pagrindiniai padidėjusių plastiko atliekų šaltiniai yra susiję su jų naudojimu medicinoje ir pakuočių gamyboje. Vienkartinio plastiko pakuočių paklausa itin išaugo dėl internetinės prekybos bei pristatymo į namus.
Pandemijos metu taip pat stipriai išaugo ir asmeninių apsaugos priemonių – vienkartinių medicininių kaukių, pirštinių, kitų medicininių priemonių ir aprangos, rankų dezinfekcijos buteliukų ir kt. – naudojimas. Pasaulinė sveikatos oranizacija (PSO) pandemijos pradžioje įvertino, kad visame pasaulyje per mėnesį buvo reikalinga 89 mln. medicininių kaukių ir 76 mln. pirštinių. Įvertinta, kad pasaulyje kas minutę išmetama apie 3 mln. tokių kaukių.
Kadangi besitęsiant koronaviruso pandemijai turime naudoti apsaugines priemones, specialistai pažymi, kad svarbu pasirūpinti ir tinkamu jų išmetimu. Plastiko tarša aplinkoje gali turėti žalingą poveikį laukinei gamtai – gyvūnai gali įsipainioti, jį nuryti, o tai gali sukelti sunkius sužeidimus ar mirtį. Plastikas, patekęs į aplinką, ant savo paviršiaus kaupdamas įvairius toksinius teršalus ir patogenus, gali kelti pavojų žmonių ir jūrų organizmų sveikatai. Vienkartinės veido kaukės yra pagamintos iš polistereno, polikarbonato, politeleno, polipropileno, todėl išmetus kaukę ne tam skirtoje vietoje ir vykstant plastiko skilimo procesui, pavojingos medžiagos gali patekti ir į aplinką.
Plastiko naudojimas visame pasaulyje išaugo nuo nulio 1950 m. iki 359 milijonų tonų 2018 m. Didžiausia plastiko paklausa – pakuočių gamyboje, statybos ir gamybos, automobilių pramonėje. Vien Europoje 2018 m. sunaudota 61,8 mln. tonų plastiko. Visuotinė plastiko gamyba auga vidutiniškai 4,6 % kasmet per pastarąjį dešimtmetį. Įvertinta, kad vidutinis plastikų sunaudojimas pasaulyje yra 45 kg vienam asmeniui per metus.
