Seminare dalyvavo 51 dalyvis iš Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, Lietuvos jūrų muziejaus, Klaipėdos miesto savivaldybės, Lietuvos transporto saugos administracijos, Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto, Lietuvos ornitologų draugijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento, Šilutės rajono savivaldybės, Aplinkos apsaugos politikos centro.
Jūros būklės vertinimas tampa vis labiau kompleksinis, integruojantis įvairus poveikius, veikiančius jūros aplinką. Kuriami nauji rodikliai, kurie leistų ateityje vertinti jūros būklę ir poveikių mastą. Gauti rezultatai leidžia įsivertinti, kaip pavyko pasiekti užsibrėžtus jūros aplinkos apsaugos tikslus, ir padės iki 2022 metų parengti naują priemonių programą, siekiant geros aplinkos būklės. Rezultatai leis formuoti tolimesnę jūros aplinkosaugos politiką, taip pat pateikti ataskaitą Europos Komisijai apie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimą.
Susipažinti su seminaro pranešimais galima čia:
Biologinė tarša: nevietinės rūšys ir introdukcijos
Cheminė tarša Lietuvos jūrinėje aplinkoje ir biotoje
Jūrų strategijos pagrindų direktyvos II etapas: pagrindinių rezultatų apžvalga
Maistmedžiagių prietaka ir eutrofikacijos reiškiniai Lietuvos jūrinėje teritorijoje
Paplūdimius ir jūrą teršiančios šiukšlės
Žuvų ištekliai ir įvairovė: geros aplinkos būklės sąlygos
Žvejybos poveikiai bioįvairovei – dugniniai tralavimai
Žvejybos poveikiai bioįvairovei – paukščių priegauda
____________________________________________________________________________________________________
Aplinkos apsaugos agentūra, pasitelkusi mokslininkus ekspertus iš Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro bei Aplinkos apsaugos politikos centro, vykdo projektą „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (būklės vertinimo) atnaujinimas“ 2019-2020 metais, pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.
Jis vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kuri įpareigoja valstybes nares parengti priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip iki 2020 metų pasiekti arba išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę. Tiriamuoju 2012-2017 m. laikotarpiu įvertintos skirtingos sritys, kurios apima vandens temperatūros pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį pagrindinėms verslinių žuvų rūšims, žiemojančių jūros paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.
