Valstybinė aplinkos monitoringo programa
Programoje apibrėžiami aplinkosauginiai tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimui būtini gamtinės aplinkos būklės stebėjimai nacionaliniu mastu, numatomos šių uždavinių įgyvendinimo priemonės, jų apimtys ir vykdytojai, priemonių finansavimo sistema, lėšų poreikis ir paskirstymas iki 2017 metų.
Aplinkosaugos politikos prioritetai aplinkos oro būklės stebėjimo srityje neatsiejami nuo Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų – pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir pavojaus žmonių sveikatai mažinimo, pasaulio klimato pokyčių ir jų padarinių švelninimo.
Svarbiausi Programos 2011–2017 metų uždaviniai skirti išskirtų šalies vandens telkinių būklei, taip pat upių baseinų valdymo planuose numatytų priemonių poveikiui vandens būklei stebėti ir duomenims bei informacijai upių baseinų rajonų valdymo planams teikti.
Gyvosios gamtos monitoringas
Didžiąją Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos (toliau – Programos) priemonių, skirtų gyvosios gamtos būklės vertinimui, dalį sudaro stebėjimai, skirti Europos Bendrijai svarbių rūšių, buveinių ir paukščių migracijos susitelkimo vietų būklės vertinimui. Tai turi užtikrinti, kad būtų sukaupta informacija, kuri sudarys sąlygas nustatyti jautriausias Europos biologinės įvairovės sritis ir užkirsti kelią jos nykimui.
Ekosistemų monitoringas
Oro teršalų ir klimato kaitos kompleksinio poveikio miško ekosistemoms tyrimai pastaruoju laikotarpiu tampa prioritetu ne tik dėl didėjančio žalingo poveikio miškams, bet ir dėl būtinybės stebėti globalios taršos poveikį atskirų šalių ir regionų sąlygiškai natūralioms ekosistemoms.
Kraštovaizdžio monitoringas
Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programoje išlaikoma 2005–2010 metais nustatyta esminė kraštovaizdžio monitoringo sistema: kraštovaizdžio struktūros pokyčiai per žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą fiksuojami ir analizuojami, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis nustatomas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, specifiniai parametrai numatyti pajūrio juostos, karstinio regiono ir saugomų teritorijų monitoringui.
Aplinkos radiologinis monitoringas Lietuvoje vykdomas daugiau nei 40 metų. Jį vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (AAA). Vadovaujantis Valstybine aplinkos monitoringo programa, kuri buvo parengta atsižvelgiant į Europos Komisijos (EK), Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) bei Helsinkio komisijos (HELKOM) rekomendacijas, vykdomas gama dozės galios, oro aerozolių, iškritų, paviršinių vandenų bei dugno nuosėdų upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ir Kuršių mariose radiologinis monitoringas. Taip pat į AAA funkcijas įeina Ignalinos atominės elektrinės išmetimų kontrolė.
