Nors pastaruosius 10-15 metų teršalų koncentracijos aplinkos ore mažėja, kai kurie teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, daugelyje Europos šalių vis dar viršija nustatytas ribines vertes. Norint pasiekti geresnę oro kokybę, reikia žymiai sumažinti išmetamų teršalų kiekius iš žemės ūkio, transporto sektorių ir namų ūkių. Įgyvendinus užsibrėžtus išmetamų į orą teršalų kiekių sumažinimo tikslus iki 2030 m., tikimasi pasiekti, kad teršalų koncentracijos Europos miestų aplinkos ore neviršytų Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytų oro kokybės standartų (kurie yra griežtesni, nei Europoje galiojančios ribinės ir siektinos vertės), o priešlaikinių mirčių dėl oro užterštumo skaičius sumažėtų perpus ir atitinkamai pagerėtų ekosistemų būklė. Ataskaitoje pabrėžiama, kad siekiant ilgalaikių tvarumo tikslų, iki šiol taikytų aplinkosaugos priemonių neužteks, todėl būtina diegti sisteminius pokyčius, ypač transporto ir energetikos sektoriuose, keisti vartojimo modelius bei gyvenimo būdą.
Lietuvos oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad 2019 m. oro kokybė daugelyje Lietuvos miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, buvo geresnė negu 2018 m. – sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 ir azoto dioksido (NO2) koncentracija, taip pat maksimali 8 val. anglies monoksido (CO) koncentracija.
Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, visose oro kokybės tyrimų stotyse atskiromis dienomis ar periodais kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę (50 µg/m3). Pagal teisės aktų reikalavimus vidutinė paros KD10 koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus. Šis rodiklis buvo viršytas Kauno Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje, kur tarša kietosiomis dalelėmis viršijo paros normą 40 dienų per metus. Tikėtina, kad prastesnei oro kokybei mieste įtakos galėjo turėti intensyviai vykdomos Kauno geležinkelio mazgo statybos įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą.
Skirtingai nei ankstesniais metais, 2019 m. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 buvo didesnis šiltuoju metų laiku, pasižymėjusiu ilgais sausų orų periodais. Šiuo laikotarpiu oro kokybės tyrimų stotyse fiksuota nuo 55 iki 100 % visų KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų. Daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų visose stotyse buvo nustatyta balandžio mėnesį, kai be įprastų taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos), prastai oro kokybei įtakos galėjo turėti kartu su oro masėmis iš kitų valstybių atnešti teršalai.
Šiltojo sezono metu, kaip ir ankstesniais metais, kai kuriomis dienomis buvo stebėta ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę viršijanti ozono koncentracija - Vilniuje viršijimų skaičius siekė 9 dienas per metus, Kaune – iki 5 dienų, o kituose Lietuvos miestuose ir nacionaliniuose parkuose – iki 5 dienų. Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė, pagal kurią ozono koncentracija neturi būti didesnė nei 120 µg/m3 daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį. Pastarųjų 3 metų laikotarpiu šis kriterijus miesto ir kaimo oro kokybės tyrimų stotyse būdavo viršijamas nuo 2 iki 3 dienų.
Preliminariais duomenimis, siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai (1 ng/m³), neviršyta nei vienoje stotyje. Sunkiųjų metalų švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos taip pat nebuvo viršytos.
Detalesnius statistinius 2019 m. oro kokybės tyrimų rodiklius rasite ČIA.
Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Oro kokybė Europoje 2019 m.“ pateiktais duomenimis, Lietuva pagal azoto dioksido, sunkiųjų metalų ir ozono koncentracijas ore patenka į švariausių ES šalių dešimtuką. Tačiau, žvelgiant į pastarųjų penkerių metų kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno kitimo tendencijas, mūsų šalies rezultatai nedžiugina. Atlikta analizė rodo, kad norėdami pagerinti šiuos rodiklius, turime dėti žymiai daugiau pastangų mažindami sveikatai kenksmingų teršalų išmetimus iš transporto ir energetikos sektorių.
