Kokia yra esminė Žaliojo uosto idėja ir kodėl taip svarbu ją realizuoti? Nuo ko pirmiausia reikėtų pradėti naujos uosto koncepcijos įgyvendinimą? Kas yra aplinkos monitoringo sistema ir kaip ji veikia, komentuoja viena iš Žaliojo uosto projekto rengėjų Aistė Kubiliūtė.
Kokia šiuo metu yra Klaipėdos jūrų uosto situacija Baltijos jūros regiono kontekste. Kuo ji išskirtinė ir kodėl reikalauja į aplinkosaugą nukreiptų permainų?
Pastarąjį dešimtmetį Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė nesiekia gerų cheminių bei ekologinių rodiklių. Taip pat, vis didesnį nerimą kelia pavojingų medžiagų aptikimas šių telkinių gyvuosiuose organizmuose. Nors tokią situaciją labiausiai lemia Nemunu atnešama tarša, tačiau prie to reikšmingai prisideda ir Klaipėdos sąsiauryje įsikūrusios pramonės įmonės bei laivybos sektorius.
Klaipėdos jūrų uostas sparčiai auga ir savo ekonominiais bei gamybiniais rodikliais jau tapo Baltijos regiono lyderiu, tad jame vykdoma veikla tik intensyvėja. Kadangi blogėja Baltijos jūros, Klaipėdos regiono ir uosto aplinkos būklė, griežtėja aplinkos monitoringo duomenų kokybės reikalavimai bei auga visuomenės nepasitenkinimas dėl didėjančio dulkėtumo, triukšmo ir nemalonių kvapų, natūraliai kyla poreikis sumažinti aplinkos taršą bei pagerinti gamtinę ir gyvenamąją aplinką Klaipėdos bei Baltijos jūros regionuose.
Ši situacija paskatino ieškoti naujo, į aplinkos apsaugos permainas grįsto požiūrio. Atsižvelgiant į tai, nusprendėme Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai pasiūlyti vykdyti kompleksinę uosto poveikio aplinkai stebėseną, nustatant ilgalaikius tikslus ir rodiklius, kuri leistų nuolat vertinti uosto veiklos pažangą ir imtis tinkamų veiksmų bei operatyviai reaguoti į besikeičiančias situacijas.
Aistė Kubiliūtė
Kadangi pati esate Klaipėdietė, kasdien iš arti susiduriate su realia uosto situacija ir iš to kylančiomis problemomis. Ką Jums reiškia Žaliojo uosto idėja? Kokie yra esminiai reikalavimai, siekiant uoste įtvirtinti Žaliąjį statusą? Ir kodėl Klaipėdai reikalingas tokios koncepcijos įgyvendinimas?
Mes, klaipėdiečiai, didžiuojamės gyvendami šalia uosto ir pastaruoju metu jaučiame jame pamažu vykstančias pertvarkas bei intensyvesnę aplinkos kontrolę. Tačiau aiškiai pastebimas dulkėtumas ir didelis triukšmas tikrai neprisideda prie miesto būklės gerinimo. Tad projekto „Klaipėdos uostas – Žaliasis uostas“ idėja kilo natūraliai, iš noro keisti susidariusią situaciją.
Šios idėjos esmė – nuolatinis uosto atvirumas visuomenei ir uosto veiklos pertvarkymas į draugišką gamtai bei gyventojams. Žaliojo uosto iniciatyvos pagrindu laikomas duomenų poreikio patenkinimas, jo kokybės užtikrinimas bei duomenų palyginimas su valstybinio monitoringo metu gaunamais duomenimis. Šio projekto metu didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas aplinkos taršos matavimams ir kontrolei bei taršos prevencijai.
Įgyvendinus siūlomą iniciatyvą, Klaipėdos jūrų uostas iš anksto galėtų pasiruošti griežtėjantiems aplinkos apsaugos reikalavimams, užsitikrintų konkurencinį pranašumą logistikos kompanijų akyse ir sustiprintų uosto patrauklumą Vakarų investuotojams, kurie vis dažniau atsižvelgia į aplinkosaugos aspektus. Žaliojo uosto idėja padėtų atsigręžti į žmones bei aplinką, sumažintų trintį tarp miesto bei uosto ir iš esmės pakeistų požiūri į uosto atsakomybę.
Tokios reikšmingos permainos atneštų naudą ne tik Klaipėdos uostui, gamtai, gyventojams ir verslui, bet ir visai Baltijos jūros regiono aplinkai bei Lietuvos valstybei. O tai leistų Klaipėdai tapti sektinu, tvariai funkcionuojančio uosto pavyzdžiu, kurio idėja ateityje persikeltų ir į kitus Lietuvos bei Baltijos jūros regiono miestus.
Kaip veikia aplinkos monitoringo sistema ir kodėl ji tokia svarbi pradedant uosto permainas? Kokiais žingsniais vykdoma aplinkos monitoringo programa? Ką jo rezultatai padės numatyti bei nustatyti, ir kokioms problemoms padės užkirsti kelią?
Klaipėdos jūrų uosto įtakos aplinkai monitoringo stiprinimo programa yra kertinis Žaliojo uosto idėjos įgyvendinimo etapas. Uoste reguliariai vykdoma vietinės aplinkos bei krantų būklės stebėsena, tad siekiant reikšmingų permainų, labai svarbu tęsti šiuos darbus bei stiprinti ir išplėsti jų lauką. Todėl reikėtų skirti ypatingą dėmesį ir kokybiškam Klaipėdos miesto oro, vandens bei dirvožemio būklės ir taršos šaltinių monitoringui.
Monitoringo etapas svarbus aplinkos taršos tendencijų numatymui ir įvertinimui bei reguliariam duomenų palyginimui. Stebėsenos programa ir uosto taršos tyrimų planas leistų Klaipėdoje identifikuoti lokalius taršos šaltinius, įvertinti uoste vykdomos veiklos įtaką aplinkai, padėtų labiau kontroliuoti į aplinką patenkančią taršą, vykdyti jos prevenciją, bei pagerinti gamtinę ir gyvenamąją aplinką Klaipėdos regione, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Tam reikalinga integruota uosto aplinkos duomenų bazė, kurioje būtų kaupiami visi monitoringo, lokalių taršos šaltinių duomenys, tiesiogiai prieinami visuomenei. Tokia duomenų bazė leistų įvertinti tam tikrų rodiklių tendencijas ir informuoti visas interesų grupes apie esamą situaciją.
Klaipėdos uoste turėtų būti vykdoma maksimali aplinkos ir emisijų 24/7 stebėsena, atliekami dulkėtumo, triukšmo, taršos emisijų, vandens vartojimo kiekio, nuotekų valymo, elektros suvartojimo matavimai bei užtikrintas atliekų surinkimas ir jų panaudojimas. Reguliariai reikėtų vykdyti ir kitus aplinkosauginius projektus: vėjo užuolaidos, kelių plovimas, nuotekų surinkimas ir valymas, ir kt.
Tokia nuolatinė stebėsena padėtų atsakyti, ar ir kokia vykdoma tarša yra vykdoma bei nustatyti taršos šaltinius ir priežastis. Šie duomenys leistų tiesiogiai įvertinti uosto įtaką aplinkai ir būtų pagrindas tolimesnių veiksmų planavimui.
Aistė Kubiliūtė (antra iš kairės)
Kokie svarbūs žingsniai laukia Klaipėdos, siekiant tapti Žaliuoju uostu? Kiek laiko tam gali prireikti? Ir ar mes esame pasirengę šioms į aplinkosaugą nukreiptoms permainoms?
Žaliojo uosto projekto realizavimui labai svarbus nuolatinis interesų grupių bendravimas bei jų veiksmų derinimas. Čia ypač reikšmingas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vaidmuo bendradarbiaujant kartu su Susisiekimo ministerija, Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, nevyriausybinėmis organizacijomis bei uosto verslo atstovais. Tik suvienijus šių organizacijų pastangas ir vystant tarpusavio bendradarbiavimą, pavyktų pasiekti efektyviausius sprendimus, įtvirtinti naująją Klaipėdos uosto lyderystę bei padėti uostui tapti unikalia, tvarios ir subalansuotos aplinkos dalimi.
Kruopščiai parengus veiksmų programą, sulaukus visų interesų grupių pritarimo, į veiklą įtraukus visuomenę bei nuosekliai laikantis į aplinkosaugines permainas orientuotos strategijos veiksmų, Klaipėda Žaliuoju uostu galėtų tapti jau per artimiausią dešimtmetį.
Galbūt dar kiek nedrąsiai priimame Žaliojo uosto idėją ir pradžioje kyla daug klausimų, todėl labai svarbu pasidomėti panašių iniciatyvų plėtojimo pavyzdžiais kituose uostose bei pritaikyti gerąją patirtį Klaipėdoje. Tačiau manome, jog ši mintis gimė laiku ir vietoje, ir turime visas galimybes tokioms permainoms vykdyti. Tai galėtų būti naujas, bendras iššūkis, pagrįstas gerais ketinimais ir vertas visų mūsų pastangų.
Todėl tikimės, kad tiek Klaipėdos jūrų uosto direkcija, tiek uosto įmonės ryžtingai priims šį pasiūlymą, kuris padės klaipėdiečiams savo mieste jaustis ramiau, o uostui įtvirtinti ne tik kurortinio, bet ir švaraus bei visiems atviro miesto statusą.
Su Žaliojo uosto projektu galite susipažinti čia.
Su uosto monitoringo programa galite susipažinti čia.
