Pabrėžiame, jog bendrovė savo pateiktuose privalomuose dokumentuose TIPK leidimui gauti nenurodė vadinamojo avarinio vamzdžio, kuriuo apeidamos biologinio valymo įrenginius iki galo neišvalytos nuotekos patekdavo į Kuršių marias, ir Agentūrai ši sukčiavimo schema nebuvo žinoma. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros specialistai peržiūri bendrovei suteiktą TIPK leidimą ir jo sąlygas.
Taip pat matome būtinybę paaiškinti Agentūros atliekamos Kuršių marių stebėsenos rezultatus. Pagal valstybinę aplinkos monitoringo programą Aplinkos apsaugos agentūra nuo vasario iki lapkričio kartą per mėnesį vykdo Kuršių marių tyrimus. Tiriami įvairūs biologiniai, fiziniai-cheminiai rodikliai ir pavojingos medžiagos. Monitoringo duomenys atspindi integruotą skirtingų taršos šaltinių poveikį, neišskiriant atskirų šaltinių indėlio.
Pastarųjų 10 metų laikotarpio tyrimų duomenys rodo, kad Kuršių marių ekologinė būklė dažniausiai yra vidutinė-labai bloga. Tokius rezultatus daugiausiai lemia bendrojo azoto koncentracijos, kurios didžiausios yra centrinėje Kuršių marių dalyje ir rodo iš Nemuno baseino atkeliaujančios daugiausiai žemės ūkio taršos poveikį. Atskirais metais ekologinė būklė kinta priklausomai nuo Nemuno nuotėkio ir klimatinių sąlygų: lietingesniu periodu į marias išplaunama daugiau maistingųjų medžiagų, o šiltesnėmis vasaromis stebimi intensyvesni vandens žydėjimo procesai. Reikia pažymėti, kad reikšmingas yra ir Nemunu atkeliaujančios tarptautinės taršos indėlis į bendrojo azoto ir fosforo apkrovas, kuris yra atitinkamai 29 ir 37 procentai. Taigi Aplinkos apsaugos agentūros vykdomas monitoringas atspindi gerokai platesnį žmogiškosios veiklos poveikį Kuršių marioms nei aptariamas AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis.
Pagrindinė problema Kuršių mariose ir visoje Baltijos jūroje – eutrofikacija, prie kurios mažinimo prisideda visos aplink Baltijos jūrą esančios šalys. Lietuva, Baltijos jūros būklei gerinti įgyvendina 2017-2023 m. laikotarpiui numatytas priemones, kurių poveikis bus matomas tik vėliau. Per ilgus dešimtmečius Baltijos jūroje ir Kuršių mariose yra susikaupę dideli maistingųjų medžiagų kiekiai, kuriems sumažinti reikia daugiau laiko.
