Ataskaitoje pateikti tyrimai skirti įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį šalyje, nustatyti foninę aplinkos oro kokybę bei įvertinti oro kokybės pokyčius Lietuvos teritorijoje.

„Projekto metu gauti tyrimų rezultatai patvirtino, kad dabartinis šalies teritorijos suskirstymas į aglomeracijas ir zoną oro kokybės vertinimo ir valdymo tikslais, atitinka ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus.“, - sako Vilma Bimbaitė, Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja. Tad atsižvelgiant į tai, siūloma nekeisti šiuo metu veikiančio automatinių oro kokybės tyrimo stočių tinklo išdėstymo šalyje, tačiau, esant galimybei, rekomenduojama įtraukti dar bent vieną oro kokybės stebėjimo stotį pietvakarių Lietuvoje, siekiant detalesnių tyrimų bei didinti kietųjų dalelių KD2,5 tyrimo vietų skaičių tinkle.

Atlikti tyrimai taip pat parodė, jog kai kurių teršalų koncentracijos aplinkos ore rodo mažėjimo tendenciją: „Palyginus 2010-2011 m. ir 2019 m. matavimų, atliktų difuziniais ėmikliais, rezultatus, nustatyta, kad azoto dioksido, sieros dioksido ir benzeno koncentracijos šalies aplinkos ore mažėja arba kinta nedaug. Nuolatiniai oro užterštumo lygio šiais teršalais stebėjimai rodo panašias tendencijas. Tačiau tarša kietosiomis dalelėmis vis dar yra aktuali oro kokybės problema, ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir rajonų centruose.“, - teigia V. Bimbaitė.

Pristatyti oro kokybės vertinimo tyrimai Lietuvos teritorijoje vykdyti 2019 m. Pateikta ataskaita yra projekto „Oro kokybės ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas bei teršalų kiekio išmetamo į aplinkos orą apskaitos tobulinimas“ sudėtinė dalis.

Su išsamia ataskaita galite susipažinti čia.

Atlikti tyrimai parodė azoto dioksido (NO2) koncentracijos šalies aplinkos ore mažėjimo tendencijas