Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > KEIČIASI BALTIJOS JŪROS BŪKLĖS VERTINIMAS IR STEBĖSENA

 

KEIČIASI BALTIJOS JŪROS BŪKLĖS VERTINIMAS IR STEBĖSENA

2020-10-22 Viešieji ryšiai tel.: 8 706 62032

Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo ir Europos Komisijai pateikė atnaujintą Baltijos jūros aplinkos monitoringo programą, parengtą pagal ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (toliau – Jūrų direktyva, JSPD) reikalavimus. Iki šių metų spalio 15 d. tai padaryti buvo įpareigotos visos ES šalys, įskaitant ir Lietuvą. Šiuo monitoringo programos atnaujinimu siekiama įgyvendinti pagrindinį direktyvos tikslą – pagerinti jūros būklę.

 

Jau ne vieną dešimtmetį vykdomas Baltijos jūros monitoringas leidžia įvertinti eutrofikacijos, taršos cheminėmis medžiagomis, kai kurių biologinių komponentų (pvz., žuvys, paukščiai) tendencijas ir pokyčius. Įgyvendinant Jūrų direktyvą, padidėjo duomenų poreikis, o kartu ir monitoringo apimtys, įtraukiant jūrą teršiančių šiukšlių, povandeninio triukšmo, jūros dugno buveinių, žiemojančių jūros paukščių atviroje jūroje, nevietinių rūšių stebėseną (žr. pav.).

 

 
Jūros aplinkos monitoringas (pgl. JSPD). Pastaba: mėlyna spalva pažymėti būklės komponentai, geltona – poveikiai.

Jūros būklės vertinimas ir stebėsena iš esmės keičiasi – atsiranda nauji rodikliai ir naujomis technologijomis paremti stebėsenos ir būklės vertinimo metodai. Pavyzdžiui Lietuvoje jūrą apibūdinančių rodiklių skaičius išaugo nuo 33 (2006-2011 m. periodu) iki 68 (2012-2017 m. periodu).

 

Būklės vertinimas kartu parodė, kad jūros būklės gerėjimas stebimas vos pagal kelis rodiklius (pvz., tarša naftos produktais, pesticidais ir pan.), tačiau esminių pokyčių nėra, problemos išlieka aktualios biologinės įvairovės, žmogaus ūkinės veiklos sukeltos eutrofikacijos, žuvų išteklių ir kitose srityse. Prie pagrindinių poveikių priskiriama tarša iš jūros baseino, laivyba, uostų veikla, žvejyba, turizmas, pakrančių pramonė.


Jūros monitoringas – svarbus duomenų šaltinis nustatant vandesaugos tikslus, parenkant būklės gerinimo priemones ir vertinant priemonių efektyvumą. Iki 2022 m. pabaigos vadovaujantis Jūrų direktyva visos ES šalys turi atnaujinti priemonių programas gerai jūros aplinkos būklei pasiekti.


Jūrų direktyva siekiama geros visų Europos jūrų aplinkos būklės, kad vandenys būtų sveiki ir produktyvūs, vykdant ūkinę veiklą jūroje būtų atsižvelgiama į jos savybes, gamtinius procesus, saugomas buveines ir jautrias rūšis bei būtų užkirstas kelias žmogaus sukeltam biologinės įvairovės nykimui. Nuo jūros aplinkos kokybės priklauso ir žmogaus gerovė bei veiklų sėkmė (žvejyba, turizmas), todėl siekiama, kad išteklių gavyba neperžengtų tausaus naudojimo lygio.

 

Jūrų direktyva nurodo integruotos jūros aplinkos apsaugos valdymo būtinybę, taikant ekosisteminiu požiūriu pagrįstą žmogaus veiklos valdymo metodą bei sukuriant sąlygas darniam jūrų gėrybių ir teikiamų paslaugų naudojimui.