Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > KODĖL VERTA RINKTIS PRODUKTUS SU ES EKOLOGINIU ŽENKLU

 

KODĖL VERTA RINKTIS PRODUKTUS SU ES EKOLOGINIU ŽENKLU

Rinkoje atsiranda vis daugiau produktų, kurie žymimi ekologiškais ženklais, todėl tampa svarbu su jais susipažinti ir atskirti, kurie ženklai užtikrina produktų kokybę, o kurie galimai yra tik reklaminis triukas.


Europos Sąjungos ekologinis ženklas buvo įsteigtas 1992 metais ir yra pripažįstamas ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Ženklo tikslas – skatinti įmones kurti aplinkai draugiškesnius produktus, kurie per visą būvio ciklą išmestų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, būtų pagaminti iš žmonėms ir aplinkai nepavojingų medžiagų ir lengvai perdirbami.

 

Aplinkos apsaugos agentūrai yra pavesta teikti šį ekologinį ženklą Lietuvos įmonėms. Agentūros ekspertė Milda Račienė atsako į klausimus, kokie produktai gali gauti ES ekologinį ženklą, kokius reikalavimus jie turi atitikti, kaip vykdoma priežiūra.

 

Kokio tipo produktai gali būti ženklinami Europos Sąjungos ekologiniu ženklu?


Europos Sąjungos ekologinis ženklas, vadinamoji gėlė, yra suteikiama kasdienio vartojimo prekėms ir turistų apgyvendinimo bei patalpų valymo paslaugoms. Šis ženklas orientuotas į plačiai visuomenėje vartojamus gaminius. Buvo išsikeltas tikslas, kad ne mažiau kaip 10-15 proc. rinkoje esančių produktų turėtų ekologinį ženklą ir būtų kuo draugiškesni aplinkai.

 


Patį ženklo išdavimą reglamentuoja ES ekologinio ženklo reglamentas. Kriterijus, pagal kuriuos yra suteikiamas ES ekologinis ženklas konkrečiai produktų grupei, pavyzdžiui, rankomis plaunamų indų plovikliams, nustato Europos Komisija. Gamintojas turi pateikti įrodymus, kad atitinka kiekvieną kriterijų. Komisijos sprendime nustatyti būdai, kaip kiekvienas kriterijus turi būti įvertintas, kokie dokumentai pateikti, kokie skaičiavimai atlikti.


Kadangi šį ekologinį ženklą gali turėti įvairiausi produktai ir net paslaugos nuo indų ploviklio iki poilsiautojams draugiškų stovyklaviečių, jiems taikomi kiek skirtingi kriterijai. Vis dėlto, kokius esminius kriterijus ir standartus turi atitikti prekė, kad jai būtų suteiktas ES ekologinis ženklas?


Esminis dalykas yra „būvio ciklo vertinimas“, kuris nustato, kokį poveikį aplinkai turi produktas nuo jo sukūrimo iki tapimo atlieka. Žiūrima, kokios cheminės medžiagos naudojamos žaliavų gamybai, kokios yra gamybos energetinės sąnaudos,  galiausiai, ar tapęs atlieka gaminys bus tinkamas perdirbti.


Labai griežtai žiūrima, kad visos paženklintų gaminių pakuočių dalys būtų perdirbamos, o esant sąlyčiui su kita medžiaga neprarastų savo funkcionalumo.


Ar tarp Lietuvos gamintojų didėja susidomėjimas galimybe daryti savo produktus draugiškesnius aplinkai ir siekti ženklinimo? Kaip tai koreliuoja su vartotojų ekologiniu sąmoningumu?


Lietuvoje žengiami dar tik pirmieji žingsniai. Ekologiniu ženklu pirmiausia pradėjo domėtis tos įmonės, kurios labiau orientuojasi į užsienio rinką. Ekologiškų lietuviškų gaminių galima įsigyti Austrijoje, Belgijoje, Danijoje ir kitose šalyse, kur ta kultūra jau yra susiformavusi.


Lietuvoje po truputį vartotojų sąmoningumas auga, todėl tikėtina, kad artimoje ateityje bus vis griežčiau reikalaujama iš gamintojų, kad produktai atitiktų ekologinius reikalavimus, būtų draugiškesni aplinkai, o gamybai naudojamos tokios medžiagos, kurios mažiau pažeidžia vandens aplinką ar gamybinio proceso metu išmeta mažiau oro teršalų. Savaime suprantama, kad tokių produktų naudojimas yra sveikesnis ir patiems žmonėms.


Šiuo metu Agentūra yra išdavusi aštuonias licencijas, kurios suteiktos šešioms skirtingoms produktų grupėms – nuplaunamiems kosmetikos gaminiams, kietų paviršių valikliams, indų plovikliams, rankomis plaunamų indų plovikliams, skalbikliams, išorės ir vidaus paviršių dažams, plonojo popieriaus produktams.


Pati pirmoji Lietuvoje 2013 metais šį ekologinį ženklą minkštojo popieriaus produktams gavo įmonė „Grigeo“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Grigiškės“). Kita lyderė – tai akcinė bendrovė „Naujoji Ringuva“ , kuri yra gavusi ES ekologinį ženklą net penkių tipų produktų grupėms. Taip pat išskirčiau dažus gaminančias įmones „Topcolor“ ir „Pro colore“. Šiandien Lietuvoje iš viso yra 233 ES gėle paženklinti produktai.


Kas užtikrina ES ekologinio ženklo patikimumą?


Tarptautinė standartizacijos organizacija išskiria trijų tipų ekologinius ženklus. ES ekologinis ženklas kartu su šiaurės šalių gulbe ar žydruoju angelu patenka į pirmąją grupę. Šie ženklai apima daug ekologinių kriterijų ir atitikimą jiems vertina nepriklausomos institucijos.  Šiuo atveju vertėtų pasikliauti būtent tais ekologiniais ženklais, kurie yra patikrinami nepriklausomų ekspertų.


Antro tipo ekologiniai ženklai išskiria vieną konkretų kriterijų. Pavyzdžiui, daugeliui žinomas „Energy star“ ženklas žymi energetinį efektyvumą, o Miškų valdymo tarybos „FSC“  ženklas liudija tvarų medienos naudojimą ir miškų priežiūrą. Tokius ženklus taip pat suteikia nepriklausomos asociacijos.


Trečio tipo ženklai – tai pačių gamintojų deklaracijos apie jų ekologiškumą. Jie labai priklauso nuo pačių gamintojų sąžiningumo, ar jie iš tiesų naudoja aplinkai draugiškas medžiagas, ar tai tik marketingo triukas. Tokiu atveju vartotojui tenka spręsti, ar pasitikėti konkrečiu gamintoju.