Pateiktos Lietuvos ŠESD kiekio prognozės 2018–2030 metams parodė, kad didžiausias ŠESD šaltinis bus energetikos sektorius, atsakingas už 29 proc. išmetamą ŠESD kiekį. Augalininkystė ir gyvulininkystė kartu sudarys 24 proc. ŠESD kiekio (po 12 proc. atskirai), transportas – 23 proc., pramonė – 21 proc., o atliekų sektorius sudarys 3 proc. viso išmetamų ŠESD kiekio.  

ŠESD kiekio prognozės rodo, kad iki 2030 m. energijos intensyvumas sumažės 1,5 karto, F-dujų naudojimas – dviem trečdaliais, o mineralinių N trąšų sunaudojimas – 15 proc. Prognozuojama, kad iki 2030 m. metiniai elektromobilių pirkimo sandoriai sudarys 50 proc., o sąvartynuose bus šalinama tik 5 proc. atliekų.

Lietuva privalo atsiskaityti Europos Komisijai ir pateikti ataskaitas apie nacionalines ŠESD kiekio prognozes, klimato kaitos politiką ir priemones. Ataskaita grindžiama turima informacija ir esamais Lietuvos planais bei strategijomis dėl išmetamų ŠESD kiekio mažinimo. Pagal Paryžiaus susitarimą Lietuva kartu su ES ir jos valstybėmis narėmis įsipareigojo iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. sumažinti ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m.

Aplinkos apsaugos agentūros vienas iš pagrindinių uždavinių – užtikrinti išmetamų ŠESD kiekio įvertinimą, rengti sistemingą išmetamų ŠESD kiekio prognozę pagal veiklos vystymosi tendencijas, apibendrinti nacionalinius duomenis ir informaciją apie išmetamą ŠESD kiekį energetikos, pramonės, atliekų, žemės ūkio ir kituose sektoriuose, rengti nacionalinę ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą.

Daugiau informacijos: https://klimatas.gamta.lt/cms/index?rubricId=5c8c1038-d997-47a7-bc77-58b993e282c1