„Pats ežeras nėra taip užterštas, kad būtų vadinamas visiškai nerestauruotinas. Lietuvoje yra tikrai labai daug ežerų, kurių problemos išties didelės, o šio ežero būklė, stebint monitoringo duomenis, pagal kai kuriuos vandens kokybės elementus rodo gerėjimo ženklus, o tai susiję su tuo, kad tarša mažėja", – sako Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas Martynas Pankauskas.

Vievio ežero būklė 2010–2013 m. laikotarpiu buvo įvertinta kaip gera, 2014–2018 m. duomenimis pagal fizikinius-cheminius rodiklius būklė vertinama kaip labai geros. Tik dėl didelio aukštesniosios augalijos – makrofitų – kiekio ar rūšinės įvairovės skurdumo vandens telkinio kokybė preliminariai galėtų būti vertintina kaip prastesnė nei gera. Tačiau galutinę būklę bus galima įvertinti ekspertams detaliau atlikus papildomą monitoringo duomenų analizę.

Vis dėlto, Vievio ežeras identifikuotas potencialiai rizikos dėl sutelktosios taršos. Vandens telkinio baseine yra nuotekų išleistuvų, kurių dalyje išvalymas galimai buvo nepakankamas.

„Siekiant pagerinti Vievio ežero ekologinę būklę, siūloma pagrindinė priemonė – įdiegti maksimalų galimą lietaus nuotekų išleistuvų, netiesiogiai išleidžiančių nuotekas į ežerą, išvalymą ir inventorizuoti išleistuvus į vandens telkinį, ieškant nežinomų arba į kuriuos neteisėtai pajungtos nuotekos, bei užtikrinti, kad nuotekos į ežerą nebebūtų išleidžiamos", – sako Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas Mindaugas Gudas.

Savivaldybė taip pat turėtų vykdyti monitoringą pagrindiniuose intakuose, siekiant nustatyti į ežerą patenkančių maistinių medžiagų kiekį ir didinti informacijos sklaidą šio vandens telkinio regiono gyventojams apie prastą telkinio būklę nulemiančią sutelktąją taršą, jos priežastis, taršos iš namų ūkių mažinimo būtinybę ir praktines galimybes.    

Kokia Vievio ežero tiksli ekologinė būklė, dar parodys galutinis ekspertinis monitoringo rezultatų ir kitų duomenų vertinimas.