Helsinkio konvencijos šalių Baltijos jūros veiksmų plane (toliau - BJVP) įvardinti konvencijos šalių, tarp jų ir Lietuvos, įsipareigoti vandens telkinių eutrofikaciją (užaugimą, žydėjimą) sukeliančių biogeninių medžiagų (bendrojo azoto ir fosforo) krūvių mažinimo į jūrą tikslai 2021 m. (1 lentelė).

1 Lentelė. BJVP tikslų ir taršos apkrovų biogeninėmis medžiagomis (bendruoju azotu ir fosforu) iš Lietuvos palyginimas.

Čia: NT BAP - bendro azoto apkrova į Centrinę Baltijos jūros dalį; PT BAP - bendro fosforo apkrova į Centrinę Baltijos jūros dalį; NT GUR - bendro azoto apkrova į Rygos įlanką; PT GUR - bendro fosforo apkrova į Rygos įlanką.

Atliekant tarpinius šalių pažangos siekiant BJVP tikslų vertinimus už 1994-2013 m. laikotarpį, tiek ankstesnio Helsinkio komisijos (toliau - HELCOM) ekspertų, tiek Aplinkos apsaugos agentūros (toliau - Agentūra) vertinimų metu buvo konstatuota, kad Lietuva atsilieka nuo prisiimtų taršos mažinimo tarptautinių įsipareigojimų. Nepaisant pokyčių nacionalinėje ir HELCOM tikslų siekimo pažangos vertinimo metodikose, pagal kurias tikslų pasiekimas Lietuvai jau yra lengvesnis nei anksčiau, paskutinis Agentūros atliktas pažangos vertinimas už 1995-2016 periodą leidžia konstatuoti tas pačias tendencijas ir išvadas (1 - 4 pav.) - į jūrą iš Lietuvos teritorijos patenkančio azoto kiekis sparčiai auga,  tuo tarpu kai apkrova pagal bendrąjį fosforą paskutinių 6 m. laikotarpiu beveik nepakito.

Situacija ypač reikšmingai pablogėjo dėl bendrųjų azoto taršos apkrovų, patenkančių į Centrinę Baltijos jūros dalį (pagal HELCOM terminologiją vadinama[1] ang. Baltic Proper, todėl grafikuose ir lentelėse žymima BAP). 2013-2016 m. periodu apkrovos išaugo net 46%. Apkrova pagal bendrąjį azotą į Rygos įlanką 2016 m. lyginant su 2015 m. išaugo 41%.

1 Pav. Apkrova pagal bendrąjį azotą (NT) iš Lietuvos į Centrinę Baltijos jūros dalį (BAP) 1995-2016 m.[2]

2 Pav. Apkrova pagal bendrąjį fosforą (BP) iš Lietuvos į Centrinę Baltijos jūros dalį (BAP) 1995-2016 m.

3 Pav. Apkrova pagal bendrąjį azotą (NT) iš Lietuvos į Rygos įlanką (GUF) 1995-2016 m.

4 Pav. Apkrova pagal bendrąjį fosforą (BP) iš Lietuvos į Rygos įlanką (GUF) 1995-2016 m.

Vertinant Lietuvos tikslų pasiekimą pagal trijų paskutinių metų (2014 - 2016 m.) duomenis (1 lentelė), atsižvelgiant į neapibrėžtumus, kaip nurodyta HELCOM gairių pateikiamoje metodikoje, galima daryti išvadą, kad Lietuvai iškeltas tikslas yra pasiektas tik pagal bendrąjį fosforą į Rygos įlanką, tačiau ne pagal bendrąjį azotą. BJVP tikslai į Centrinę Baltijos jūros dalį nei pagal bendrąjį azotą, nei pagal bendrąjį fosforą nėra pasiekti, yra gana toli nuo užbrėžtų „nacionalinių lubų" (ang. National ceilings) ir nuo jų dar ir tolsta. Apkrova pagal bendrąjį azotą turėtų būti sumažinta 45% į Centrinę Baltijos jūros dalį ir 33% į Rygos įlanką, kad būtų pasiekti Lietuvos įsipareigojimai. Tuo tarpu apkrova pagal bendrąjį fosforą į Centrinę Baltijos jūros dalį turėtų būti sumažinta 33%.

Žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei vertinimo duomenys rodo, kad pagrindinis bendrojo azoto patekimo į upes ir jūrą šaltinis yra pasklidoji žemės ūkio tarša. Į tai atsižvelgta rengiant Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų planą, į jį įtraukiant priemones, skirtas pasklidąjai žemės ūkio taršai mažinti. Todėl, siekiant mažesnio biogeninių medžiagų išsiplovimo į vandens telkinius, labai svarbu įgyvendinti šiame veiksmų plane numatytas priemones, nepertręšti pasėlių, mineralines ir organines trąšas naudoti tinkamu būdu, tinkamu metu ir tinkamomis sąlygomis (pavyzdžiui, ne ant įšalusių, įmirkusių paviršių, ne prie pat vandens telkinių), mineralines trąšas keisti organinėmis (pavyzdžiui, kompostu), tinkamai (pavyzdžiui, ne išilgai šlaito) ir tinkamose vietose arti (pavyzdžiui, ne prie pat  vandens telkinių) bei taikyti kitas gerosios žemės ūkio praktikos priemones.

[1] Kol kas nėra visuotinai priimto lietuviško atitikmens. Centrinė Baltijos jūra ar Centrinė Baltijos jūros dalis ar panašus, galėtų būti ang. Baltic Proper vertiniai.

[2] Maksimalus išleidimas grafikuose pateikia HELCOM nustatytas nacionalines lubas arba ang. national ceilings.