„Pirmieji upių vagų pokyčiai sietini su vandens kelių įrengimu, kelių tiesimu, vandens malūnų statyba, vėliau hidroenergetikos plėtra, miestų ir miestelių kūrimusi ir labiausiai pastebima žemių melioracijos veikla", – pasakoja Hidrografinio tinklo skyriaus vyresnysis patarėjas Martynas Pankauskas. Lietuvoje XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje buvo siekiama kuo daugiau techninėmis priemonėmis reguliuoti dirvožemio vandens ir upių hidrologinį režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, didinti dirvos derlingumą ir dirbamos žemės plotus. Upių vagų reguliavimas neigiamai paveikė vandens ekosistemas ir natūralius gamtinius procesus, galimybę upių vandeniui natūraliai apsivalyti, nuskurdino vandens florą ir fauną, kai kuriose upėse dėl blogos jų ekologinės būklės net išnyko vertingų žuvų rūšys.
Remiantis šalies hidrologijos ir hidrografijos moksliniais tyrimais, Lietuvoje melioracijos veikla paveikė daugiau kaip 80 procentų šalies upių vagų arba virš 50 proc. jų bendrojo ilgio. Daugelis upių natūralių vagų virto tiesiais taisyklingo trapecinio profilio grioviais. Dėl šių pokyčių sunyko gamtinės sąlygos, reikalingos įvairiapusei gyvūnijai ir augalijai, labai pasikeitė šalies kraštovaizdis – šalis neteko daug gražiausių ir gamtiniu požiūriu vertingų upių natūralių vagų su vaizdingais jų slėniais ir vingiais. Upėse gamtinės sąlygos tapo nebetinkamos gyventi tam tikrų žuvų ir kitų vandens organizmų rūšims.
Daugiausia vandens telkinių dėl vagų reguliavimo buvo nustatyta Nemuno upių baseinų rajone – 210 vandens telkinių, kur intensyviausiai vyko žemių melioracijos darbai. Mažiausia Dauguvos upių baseinų rajone – tik 3 vandens telkiniai. Dalis hidromorfologiškai paveiktų vandens telkinių yra saugomose teritorijose: Nemuno ir Ventos upių baseinų rajonuose apie 13 proc., Lielupės – 17 proc., o Dauguvos – 6 proc. Reguliuotus vandens telkinius Lietuvoje galima rasti ČIA.
Su dėl upių hidromorfologijos pokyčių sukeltomis aplinkosauginėmis problemomis susiduria ir kitos Europos šalys. Pagal Europos Komisijos 2019 m. oficialius duomenis Europos Sąjungoje apie 30 proc. visų upių yra pakeista hidromorfologija. Daugiausia vandens telkinių – virš 7000 – yra paveikta dėl upių tvenkimo, dėl krantų tvirtinimo – virš 6500, o dėl upių vagų reguliavimo – virš 3000 vandens telkinių.
Daugumoje ištiesintų upių vandens kokybės elementų rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir be papildomų priemonių mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų pati savaime atsistatyti per artimiausią šimtmetį. Siekiant gerinti sureguliuotų upių ekologinę būklę, sudaryti sąlygas formuotis upių vagoms, panašioms į natūralias vagas, Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, numačiusi įgyvendinti 2021–2023 m. aplinkai darnias renatūralizavimo priemones.
Sureguliuoti Musės upės ruožai
