Atsižvelgiant į žalumos gausą, proporcijas, pasiskirstymą bei būklę nustatyta, jog net 49 % Lietuvos sostinės ploto užima medžiai, 12 % – pievos, 1 % – vandens telkiniai ir 37 % – pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės, keliai bei kiti objektai.

Žaliausių pasaulio miestų indekse Vilnių aplenkė JAV Šiaurės Karolinos valstijoje esantis Šarlotės miestas bei Pietų Afrikoje esantis Durbanas. Į žaliausių miestų penketuką taip pat pateko Dortmundas (Vokietija) bei Krokuva (Lenkija). Kaimyninės Latvijos sostinė Ryga liko 102-oje vietoje, o Estijos sostinė Talinas reitinge užėmė 56-ąją vietą.

HUGSI indeksas atskleidė, jog pasaulio didmiesčių žaliųjų zonų vidurkis yra 39 %, o tai reiškia, jog Lietuvos sostinė yra 23 % žalesnė už vidutinį pasaulio didmiestį. Indekso duomenimis, Vilniaus žalumos plotas nuo praėjusių metų paaugo 1.07% ir tai yra geriausias teigiamas pokytis tarp 30 žaliausių pasaulio miestų. Didžiausias žaliųjų zonų augimas užfiksuotas Pakistane esančiame Karačyje (+5.17%), o daugiausiai žalumos per metus neteko Kinijoje esantis Vuhano miestas (-14.88%).

HUGSI reitingas sudarytas iš 155 pasaulio miestų 60-yje šalių, kurių palydovinės nuotraukos išanalizuotos pasitelkiant kompiuterinės vizijos ir giliojo mokymosi technologijas. Projektas pradėtas įgyvendinti prieš kelerius metus, kai „Husqvarna“ ir „20tree.ai“ kompanijos suvienijo jėgas norėdamos padėti miestams visame pasaulyje apsaugoti žaliąsias zonas.

Daugiau informacijos apie žaliosios erdvės indeksą HUGSI: www.hugsi.green.