Kur skelbiami paviršinių vandens telkinių valstybinio monitoringo duomenys?
Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą kasmet vykdomas upių ir ežerų valstybinis monitoringas, kurio metu matuojami/ištiriami fizikinių–cheminių kokybės elementų rodikliai, biologinių kokybės elementų (fitoplanktono, vandens floros (makrofitų ir fitobentoso), bestuburių (makrozoobentoso), žuvų) rodikliai ir pavojingos medžiagos. Upių fizikinių–cheminių kokybės elementų rodiklių ir pavojingų medžiagų vidutiniai metų duomenys, taip pat vandens kokybės pagal biologinius elementus įvertinimo duomenys skelbiami Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje adresu http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6adeeb1d-c902-49ab-81bb-d64b8bccefdd,
ežerų – http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=8ea41f73-9742-4d71-aa10-0a5988713fe5.

Kas yra paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė?
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė apibūdina fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų  ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) ir vandens telkinio hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo ir morfologinių sąlygų) poveikį telkinio biologiniams elementams (fitoplanktonui, vandens florai, bestuburiams, žuvims). Ekologinė būklė vertinama pagal vandens kokybės elementų rodiklių verčių nuokrypius nuo etaloninių sąlygų, kur žmonių ūkinės veiklos poveikis yra minimalus.
Paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą.

Kas yra paviršinio vandens telkinio cheminė būklė?
Paviršinių vandens telkinių cheminė būklė nustatoma pagal pavojingų medžiagų koncentracijas. Upių ir ežerų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – Nuotekų tvarkymo reglamentas), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai (toliau – AKS) paviršiniuose vandenyse.
Cheminė būklė yra klasifikuojama į gerą būklę ir neatitinkančią geros būklės. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos koncentracija viršija AKS pagal metų vidurkį (MV-AKS) ir/arba didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK-AKS), ir/arba AKS biotoje.

Kokių vandens telkinių būklė gali būti vertinama pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?
Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, taikoma vertinant paviršinių vandens telkinių, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, būklę, t. y. ežerų (tarp jų ežerų, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių, karjerų), kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ploto ir upių (tarp jų upių, priskirtų prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), kurių baseino plotas yra didesnis kaip 30 km2.

Ar gali būti kasmet vertinama paviršinių vandens telkinių būklė pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką?
Vertinimas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką pagrįstas Upių baseinų rajonų valdymo plano laikotarpio (6 metų periodo) tyrimų įvertinimu ir yra kompleksinis, apimantis ne tik fizikinių–cheminių kokybės elementų (maistingųjų ir organinių medžiagų, prisotinimo deguonimi, vandens skaidrumo, specifinių teršalų) rodiklius ir biologinių kokybės elementų (vandens floros, fitoplanktono, bestuburių, žuvų) rodiklius, bet ir hidromorfologinių kokybės elementų (hidrologinio režimo, upės vientisumo, morfologinių sąlygų) rodiklius, o taip pat pavojingas medžiagas. Kasmet gali būti įvertinama ne paviršinio vandens telkinio būklė, o vandens kokybė pagal atskirus kokybės elementų rodiklius.