Mažose gyvenvietėse kietųjų dalelių KD10 koncentracija mažai skyrėsi, o kai kuriomis dienomis buvo netgi didesnė nei Jonavos mieste. Pagrindiniai taršos kietosiomis dalelėmis šaltiniai šiltuoju metų laiku yra transportas ir pakeltoji tarša (dulkės pakeltos nuo sausų, nešvarių gatvių, žvyrkelių, vykdant žemės ūkio veiklą, kelio remonto ar statybų darbus, nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų ir pan.). Daugelio kitų teršalų koncentracijos abejose tyrimų vietose buvo žemos ir labai žemos bei neviršijo ribinių verčių.
Per visą tyrimų laikotarpį nustatytas 1 oro užterštumo normos viršijimas – Rukloje birželio 27 d. maksimali 8 val. ozono koncentracija siekė 125 µg/m³ ir viršijo siektiną vertę (120 µg/m³). Aplinkos ore esantis ozonas (O3) neišmetamas tiesiogiai į atmosferą, bet fotocheminių reakcijų metu, veikiant saulės šviesai ir šilumai, susiformuoja iš kitų junginių (pirmtakų) – daugiausia azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, anglies monoksido ir metano. Didžiausia šio teršalo koncentracija stebima ne pramonės rajonuose ar prie intensyvaus eismo gatvių, kur į aplinkos orą patenka daugiausia teršalų, o atokiau nuo taršos šaltinių esančiose miestų vietose ir kaimo vietovėse.
Palyginus birželio 26 - liepos 9 d. Rukloje užfiksuotus duomenis su Jonavos mieste veikiančios valstybinio aplinkos oro monitoringo tinklui priklausančios oro kokybės tyrimų stoties (Panerių g.) duomenimis, pastebėta, jog kietųjų dalelių KD10, koncentracijos abejose tyrimų vietose skyrėsi nedaug ir paros ribinės vertės (50 µg/m³) neviršijo. Tuo tarpu dėl didesnio eismo intensyvumo, Jonavos mieste NO2 koncentracijos didesnės nei Ruklos miestelyje.
Kietųjų dalelių KD10 ir azoto dioksido koncentracija birželio 26–liepos 9 d.
Viso tyrimo laikotarpiu vyravo vakarų ir šiaurės krypčių vėjas, orai buvo palankūs teršalams sklaidytis. Vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija atskiromis dienomis svyravo nuo 13,0 iki 31,1 µg/m³, t. y. sudarė 26–62 % ribinės vertės (50 µg/m³). Analizuojamu laikotarpiu KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų nenustatyta.
Kitų teršalų koncentracijos matavimų vietoje taip pat neviršijo ribinių verčių. Vidutinė viso laikotarpio kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija siekė 10,7 µg/m³. Didžiausia užfiksuota 1 valandos azoto dioksido koncentracija siekė 14,1 µg/m³ ir sudarė tik apie 7 % ribinės vertės (200 µg/m³). Anglies monoksido maksimalios 8 valandų vidurkio vertės atskiromis dienomis kito nuo 0,02 iki 0,2 mg/m³ (ribinė vertė 10 mg/m3). Sieros dioksido vidutinė paros koncentracija tyrimų laikotarpiu svyravo nuo 9,0 iki 11,8 µg/m³ (ribinė vertė 125 µg/m³), o maksimali 1 valandos šio teršalo koncentracija siekė 16,2 µg/m³ (ribinė vertė 350 µg/m³). Maksimali 8 val. ozono koncentracija birželio 27 d., esant karštiems ir saulėtiems orams padidėjo, siekė 125 µg/m³ ir viršijo siektiną vertę (120 µg/m³). Vidutinė viso tyrimų laikotarpio benzeno koncentracija siekė 0,01 µg/m³.
Tyrimai atlikti bendradarbiaujant su Jonavos savivaldybe, kuri planuoja atnaujinti savo aplinkos oro monitoringo programą. Matavimai vykdyti naudojant mobiliąją laboratoriją, kurioje sumontuoti automatiniai analizatoriai, tirtos kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, anglies monoksido CO, azoto dioksido NO2, sieros dioksido SO2, ozono (O3), benzeno koncentracijos aplinkos ore.
Keturių savaičių trukmės tyrimai vyko dviejose Jonavos rajono gyvenvietėse – Šilų kaime ir Ruklos miestelyje. Tyrimai buvo atliekami po dvi savaites kiekvienoje iš šių vietovių.
Ką užfiksavo mobili oro kokybės matavimo stotis Šilų kaime, galite paskaityti čia.
