Aplinkos apsaugos agentūra, kaip vienintelė institucija vykdanti valstybinį aplinkos monitoringą, diskusijoje susirinkusiems Žemės ūkio ministerijos, augalininkystės ir gyvulininkystės asociacijų, aplinkosaugos nevyriausybinių organizacijų atstovams pristatė informaciją ir įžvalgas apie šalies vandens telkinių būklę ir atkreipė dėmesį į vis didėjantį žemės ūkio poveikį aplinkai bei jo pasekmes.
Viena iš stebimų pagrindinių problemų, keliančių poreikį diskusijai, yra vandenų tarša iš pasklidusios taršos šaltinių – žemės ūkio sektoriaus. Dėl augančio ir galimai nesaikingo mineralinių trąšų naudojimo ūkiuose, vis didėjantys nitratų kiekiai išnešami Lietuvos upėmis į Kuršių marias ir Baltijos jūrą, susidariusi nitratų koncentracija upėse ir mariose sukelia vandens žydėjimą, paspartina vandens telkinių užaugimą, todėl prastėja rekreacinės sąlygos, galiausiai, kyla pavojus žmonių ir gyvulių sveikatai bei nevykdomi šalies tarptautiniai aplinkosauginiai įsipareigojimai.
Siekiant pokyčių labai svarbus yra ūkininkų aplinkosauginis ir ekonominis sąmoningumas, geranoriškas bendradarbiavimas ir iniciatyvumas ieškant aplinkosaugine ir ekonomine prasme naudingų sprendimų, atvirumas naujoms tvaraus ūkininkavimo kryptims. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Aplinkos ministerija pateikė siūlymus ne tik padėsiančių sumažinti žemės ūkio poveikį aplinkai bei atstatyti vandens telkinių būklę, bet ir turėsiančios didelę naudą patiems ūkiams.
Viena iš pagrindinių siūlomų priemonių – tai tikslusis (precizinis) ūkininkavimas, kuris laikomas šiuolaikiško ūkio bruožu. Dabartinės technologijos leidžia detaliai sekti derliaus augimą ir trukdžius savalaikei intervencijai, t. y. tiksliai nustato, kiek ir kur reikia įterpti trąšų bei vandens, stebėti maistinių medžiagų kiekį dirvoje, augalų būklę ir pan. Šis tikslusis ūkininkavimas suteikia ne tik didelę ekonominę naudą ūkiui, taupant išteklius ir didinant derlių, bet tuo pačiu tausojama aplinka – išvengiama maistinių medžiagų išplovimų iš dirvos, mažesnis vandens eikvojimas.
Labai didelis taršos mažinimo potencialas slypi ir tarpinių augalų (tokių kaip aliejiniai ridikai, baltosios garstyčios, rapsai, facelijos, grikiai, žirniai ir kt.) auginime. Po derliaus nuėmimo, iki žiemos atėjimo, ant tuščios suartos dirvos pasėjami „laikini“ tam tikrų savybių turintys augalai, kurie šaltuoju metu apsaugo dirvą nuo erozijos, maistinių medžiagų išplovimo, kadangi patys savyje įsiurbia perteklinį azotą ir fosforą. Pavasarį jie užariami, ir taip tampa ilgalaike trąša. Ši siūloma priemonė ne tik apribotų poreikį trąšų naudojimui, bet ir natūraliai pagerintų dirvos struktūrą, suteiktų galimybę susidaryti didesniam humuso kiekiui, apsaugotų nuo kenkėjų ir ligų, o tai labai svarbu ilgalaikiam derlingumui ir ūkio tvarumui.
Didžiausią efektą ir mažiausius kaštus turėtų žemės ūkio vandens taršos mažinimo priemonė – beariminis dirbimas ir ražienų palikimas per žiemą. Taikant šį ūkininkavimo principą, nedarkoma dirva – mažesnė erozija ir žala dirvos struktūrai, nedidėlis drėkinimo poreikis, mažesnis maistinių medžiagų išplovimas, ekonomiška eksploatacija ūkiams.
Kontroliuojamo drenažo sistemų įrengimas – tai dar viena iš siūlomų priemonių, kuri pagal poreikį leistų prisitaikyti prie orų kaitos ir reguliuotų dirvos drėgnumą. Tokiu būdu mažinamas maistinių medžiagų išplovimas, sulaikant maistines medžiagas dirvoje, dėl to taupomas vanduo laistymui ir mažinamas trąšų naudojimas.
Visas šias priemones siūloma finansuoti tik vandensaugos požiūriu probleminiuose vandens telkinių baseinuose, taip jas sukoncentruojant ir užtikrinant realų efektą dėl priemonių taikymo mąsto.
Diskusijoje dalyvavę augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių asociacijos atstovai, pradedantys suprasti ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei tvaraus ūkininkavimo atnešamą ekonominę naudą, palankiai įvertino Aplinkos apaugos agentūros ir Aplinkos ministerijos siūlomas priemones ir pasiūlė bendradarbiauti kartu vystant priemonių detales ir jų finansavimo schemą, siekiant padaryti jas patrauklias ūkininkams. Šis susitarimas tapo mažu žingsneliu link tvaraus, pažangaus, žiedinės ekonomikos principais pagrįsto ir patiems ūkininkams naudingo žemės ūkio sektoriaus vystymosi.
