Prognozuojama, jog spalio 5-6 dienomis ir toliau vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų sklaidai, tad tikėtina, jog artimiausiomis dienomis oro užterštumo lygis šalies miestuose neviršys ribinių verčių.

Kietųjų dalelių koncentracija spalio 1-3 d. dėl teršalų pernašos iš pietryčių buvo pavojingai padidėjusi, t.y. visuose šalies miestuose viršijo paros ribinę vertę (50 µg/m³) iki 3 kartų. Šiomis dienomis vidutinė paros KD10 koncentracija Vilniuje svyravo nuo 97 iki 155 µg/m³, Kaune - nuo 96 iki 149 µg/m³, Klaipėdoje - nuo 79 iki 146 µg/m³, kituose miestuose - 76 iki 147 µg/m³. Spalio 3 d. po pietų palijus, teršalų koncentracija iš lėto ėmė mažėti, nešvari oro masė pasitraukė į rytus. Oro kokybė spalio 4 d. sekmadienį visoje Lietuvoje jau buvo gera – nefiksuotas nei vienas KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejis, vidutinė paros koncentracija miestuose svyravo nuo 20 iki 49 µg/m³.

Primename, jog pagrindinės fiksuoto kietųjų dalelių aplinkos ore padidėjimo priežastys – šalyje vyravusios nepalankios teršalų sklaidymuisi meteorologinės sąlygos (sausi orai, nestiprus vėjas), vietinių šaltinių – transporto, pakeltosios taršos įtaka oro kokybei bei atneštiniai teršalai iš kaimyninių šalių. Vyravus pietryčių, rytų krypties oro srautams į Lietuvą atkeliavo teršalai iš pietvakarių Rusijos, pietryčių Ukrainos, kur remiantis palydovine informacija, buvo fiksuojama daug miškų gaisrų. Dėl šios priežasties, kietųjų dalelių koncentracija padidėjo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse -  Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Paprastai per metus stebime keletą (dažniausiai pavasarį ir rudenį) tokių oro užterštumo epizodų, kai oro kokybę šalyje lemia iš kitų valstybių atnešti teršalai.

Kietųjų dalelių koncentracija spalio 1 d.

Dalelių masė spalio 2 d.