„Jūrų strategijos pagrindų direktyva siekiama apsaugoti jūros aplinką visose Europos jūrose ir sudaryti sąlygas tausiai naudoti jūrų išteklius. Būtent bendra įgyvendinimo strategija bei valdymo sprendimai ir padėjo atkreipti dėmesį į jūrų ekosistemų būklę, suvokti taršą iš sausumoje esančių šaltinių, įskaitant plastikus ir kitas teršiančias medžiagas, ir jų bendrą poveikį jūrai. Todėl svarbu sėkmingai įgyvendinti šią direktyvą, kad galėtumėme sustabdyti jūrų biologinės įvairovės nykimą ir pereiti prie netaršios visuomenės", – pasakoja Aistė Kubiliūtė, Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja.
Atliktas Baltijos jūros būklės vertinimas remiantis 2012–2017 m. duomenimis parodė, kad iš 23 bioįvairovės rodiklių gerą aplinkos būklę atitiko 7 – keletas žuvų ir paukščių populiacijas apibūdinančių rodiklių. Vertinimas taip pat parodė, kad Lietuvos jūros rajone aktualūs poveikiai yra eutrofikacija, tarša cheminėmis medžiagomis, jau įsitvirtinusių nevietinių rūšių poveikis vietinėms bendrijoms, žvejyba, jūrą teršiančios šiukšlės, jūros dugno trikdymas dėl žvejybos dugniniais tralais. Tačiau vis dar trūksta duomenų ir nėra vertinimo apie paukščių ir žinduolių priegaudą ir jos poveikį rūšių populiacijoms, povandeninio triukšmo poveikį, mikroplastiką ir jūros šiukšles vandenyje, jūros dugno buveinių ir žinduolių būklę.
„Daugeliu atveju, Lietuvos jūros rajone gera aplinkos būklė nepasiekta ir stebimas net būklės blogėjimas. Tik keletas žvejybos poveikio, mitybinių tinklų, jūros dugno vientisumo rodiklių atitiko gerą aplinkos būklę ir stebima gerėjimo tendencija", – sako A. Kubiliūtė.
Baltijos jūros būklė yra apibrėžiama pagal 11 kokybės deskriptorių, kuriuos Lietuvoje šiuo metu apibūdina 60 rodiklių ar jų grupių. Šie rodikliai leidžia įvertinti, kaip pavyksta šaliai siekti geros aplinkos būklės užtikrinimo tikslų, ar tikslų pasiekimui parengtos ir įgyvendinamos efektyvios priemonių programos.
Tai jau antrasis Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimo etapas, kuris prasidėjo 2018 m. spalio mėn. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, turi parengti atnaujintas priemonių programas iki 2021 m. pabaigos. Jos atnaujinamos atsižvelgiant į esamą būklę ir poveikius, Europos Komisijos pastabas ir rekomendacijas Lietuvai, gautas po pirmojo įgyvendinimo ciklo, Europos Komisijos priemonių programos rengimo gaires.
Projekto „Dokumentų, reikalingų parengti trečiuosius Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus/priemonių programas ir antrąją priemonių programą gerai Baltijos jūros būklei pasiekti, įsigijimas" dalies „Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo dokumentų (priemonių programos) atnaujinimas" įgyvendinimui pasitelkti Klaipėdos universiteto, Aplinkos apsaugos politikos centro, Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Projekto eigoje bus atnaujinti dokumentai, susiję su Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimu, taip pat bus siekiama identifikuoti ir pagrįsti naujus išimtinius atvejus, dėl kurių jūros aplinkos apsaugos tikslai arba gera aplinkos būklė gali būti nepasiekta.
Siekiant supažindinti visuomenę su parengtais dokumentais ir išgirsti jos nuomonę bei pasiūlymus projekto metu bus organizuojami visuomenės informavimo renginiai - seminarai, kuriuose bus pristatyta atnaujinta priemonių programa, o įvertinti visuomenės pasiūlymai pateikti galutinėje ataskaitoje. Viešas pilietinės visuomenės dalyvavimas atliks svarbų vaidmenį didinant visuomenės žinias apie Baltijos jūros įtaką žmonių gyvenimui ir žmogaus veiklos bei elgesio pasekmes jūrų ekosistemoms.
Su įvadine projekto ataskaita galite susipažinti čia.
