Žvejyba dugniniais tralais, uostų akvatorijose iškasto grunto gramzdinimas jūroje, smėlio kasimas paplūdimių pamaitinimui yra fizinį Baltijos jūros dugną trikdančios veiklos. Šios ūkinės veiklos neigiamai veikia dugno buveines, keičia rūšinę sudėtį, gausumą, skatina jautrių rūšių nykimą. Vis dėlto, dugno savybės linkusios natūraliai atsikurti, kai žalinga veikla nebevykdoma.
Didžiausią viso Lietuvos jūros rajono plotą užima smėlio ir dumblo buveinių tipai. Vertingiausios yra Europos svarbos (Natura 2000) dugno buveinės priekrantėje ties Karkle ir Palanga bei atviros jūros dalyse. Šios buveinės pasižymi didžiausia biologine įvairove, yra svarbios teritorijos žiemojantiems jūros paukščiams ir žuvims, priekrantėje yra pagrindinė strimelių nerštavietė.
Didžiausias fizinio trikdymo mastas Lietuvos jūrinėje teritorijoje yra susijęs su žvejyba dugniniais tralais. 2012-2017 m laikotarpiu Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje dugniniai tralavimai atskirais metais apėmė 8,7-22,7 proc. visos teritorijos. Intensyviausiai ir kasmet traluojamas ir trikdomas dugnas atviroje jūroje, kur vyrauja smėlio ir dumblo buveinės, kurios yra jūrinių paukščių ir bentofagių žuvų mitybos rajonai. Taip pat būtina pažymėti, kad žvejyba dugniniais tralais vyko penkiose iš aštuonių Lietuvos vandenyse esančių jūrinių Europos svarbos saugomų teritorijų: intensyviai žvejota Kuršių nerijos pajūrio ir Klaipėdos Ventspilio plynaukštės ribose, kurios svarbios dugne besimaitinantiems žiemojantiems jūriniams paukščiams.
Dugninių tralavimų poveikis priklauso nuo žvejybos intensyvumo. Pastaraisiais metais sumažėjus žvejybos intensyvumui, Lietuvos laivų dugninių tralavimų plotas per penkerius metus sumažėjo šešis kartus, tačiau Lietuvos žvejybos rajone intensyviai žvejoja ir kitų valstybių laivai.
Vis dėlto, nebuvo nustatyta, kad dėl šių ūkinių veiklų Baltijos jūros dugno buveinės būtų reikšmingai sunykusios. Dugno buveinių būklė vertinta pagal vadinamąjį bentoso kokybės indeksą. Smėlio dugno buveinių būklė pagal šį indeksą priekrantėje atitiko gerą būklę, o teritorinės jūros pietinėje dalyje būklė buvo bloga. Gilesnių nei 70 metrų vandenų dumblo buveinės atitiko gerą būklę. Paplūdimių papildymas nežymiai veikė kieto dugno rifų buveines.
Išsamiau su žvejybos dugniniais tralais poveikiu galima susipažinti čia.
