„Ne kartą esame atkreipę dėmesį, jog nustatyti terminai, skirti išnagrinėti tokį didelį kiekį duomenų prieš išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, yra neadekvatūs ir turi tiesioginės įtakos sprendimų kokybei, – teigia R. Špokas. – Tačiau užuot griežtinus leidimų išdavimo tvarką ir pritaikius užsienio patirtį, kalbama apie dar liberalesnę aplinkosaugos priežiūrą. Kyla klausimas, ar mes sutinkame skatinti ekonomikos augimą aplinkosaugos sąskaita, blogindami savo gyvenamosios aplinkos būklę? Ar norime turėti aukštą bendrąjį vidaus produktą ir gyventi šalia leisgyvių upių ir marių?“, – retorinius klausimus kelia Aplinkos apsaugos agentūros direktorius.   

Pasak R. Špoko, Lietuva, siekdama patekti į verslui palankiausių valstybių dešimtuką, turėtų pasitelkti tokių šalių kaip Singapūras, Švedija ar Norvegija pavyzdžius, kurios turi ir stiprią ekonomiką, ir subalansuotą ūkinės veiklos poveikio vertinimą, ir skiria ypatingą dėmesį aplinkosaugai. „Akivaizdu,  kad augant ekonomikai didėja vartojimas ir gamyba – tai reiškia, kad tuo pat metu didėja ir taršos apkrova gamtai, vadinasi, reikia daugiau priemonių ir išteklių aplinkos apsaugai. Deja, Lietuvoje poveikis aplinkai neretai nustumiamas į antrą planą. Galiu tvirtai pasakyti, jog dabartiniai įvykiai ir nelaimės – tokio požiūrio pasekmės“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros direktorius.   

R. Špokas tikisi, kad pastarųjų mėnesių skaudūs įvykiai taps postūmiu ne tik peržiūrėti ir atnaujinti teisinę bazę, bet ir reikšmingai padidinti finansavimą aplinkos apsaugai.