Straipsnyje teigiama, esą Aplinkos apsaugos agentūra ramina visuomenę, kad Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimo ataskaita nieko blogo neatskleidė. Pabrėžiame, jog Agentūra jau ne vienerius metus atkreipia dėmesį į vidutinę arba blogą Baltijos jūros ir Kuršių marių būklę, duomenys viešai prieinami Aplinkos apsaugos agentūros interneto tinklalapyje www.gamta.lt.
Šiuo metu ataskaita, kurios duomenis cituoja straipsnyje minimi šaltiniai, pagal Europos Sąjungos reikalavimus pateikta viešam derinimui su visuomene. Labai džiugu, kad atsirado susidomėjusių pateiktais duomenimis ir atliktu vertinimu. Būtina atkreipti dėmesį, kad ataskaita dar nėra priimta kaip tinkamai parengta, tęsiamas derinimo su visuomene procesas. Galutinės ataskaitos rezultatai ir Aplinkos apsaugos agentūros parengtos rekomendacijos, kaip pagerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, pasieks atsakingas institucijas ir politikos formuotojus, kurie yra atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą ir reikalingų teisės aktų priėmimą.
Norime patikslinti kai kuriuos straipsnyje išdėstytus teiginius. Straipsnyje rašoma, jog žuvyse ir kituose vandens organizmuose nustatytos gyvsidabrio koncentracijos viršija normas net 37 kartus, o šaltiniu nurodoma Agentūros paviešinta ataskaita. Tekste cituojamas šaltinis netiksliai interpretavo rezultatus: gyvsidabrio koncentracija viršijo normą ne 37 kartus, o 37-iuose mėginiuose. Tyrimų ataskaitoje nurodoma, kad 2012-2017 metais iš 48 tirtų mėginių 37-iuose buvo viršytas gyvsidabrio aplinkos kokybės standartas (20 µg/kg drėgno svorio). Maksimali tuo periodu matuota koncentracija (116 µg/kg drėgno svorio) viršijo aplinkos kokybės standartą 5 kartus, o vidutinė (34,6 µg/kg drėgno svorio) – 1,7 karto.
„Kauno dienos“ bei „dienraščio Klaipėda“ straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad perfluoroktansulfonrūgšties (PFOS) (straipsnyje įvardijama kaip „rūgštis“) koncentracija Kuršių mariose viršijo normą 700 kartų. Šioje vietoje atliktas netikslus duomenų vertinimas. Taikant taisyklingą vertinimo metodą PFOS metinė vidutinė koncentracija viršijo nustatytą aplinkos kokybės standartą 170 kartų. Tokius viršijimo duomenis lėmė vieno momentinio matavimo rezultatai vienoje stebėsenos vietoje iš 4 matuotų verčių toje pačioje vietoje. Ši problema yra žinoma ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistams, ir tekste minimai Švedijai, o Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija (HELCOM) imasi priemonių problemai spręsti.
Norime atkreipti dėmesį, kad tokios pavojingos medžiagos kaip ftalatai, perfluorinti junginiai, farmacinės medžiagos yra naujos kartos teršalai. Tik pastarąjį dešimtmetį vis daugiau imta kalbėti apie jų naudojimą, paplitimą aplinkoje ir poveikį. Nuo 2008 m. PFOS naudojimas Europos Sąjungoje yra ribojamas. Paskutiniame HELCOM atliktame cheminės būklės vertinime Baltijos jūros pietrytinė dalis išskirta kaip nesiekianti geros cheminės būklės būtent dėl PFOS vandenyje, o PFOS įtrauktas į HELCOM indikatorių, pagal kuriuos vertinama Baltijos jūros būklė, sąrašą.
Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategijos tikslą „apsaugoti jūrą“, Švedijos institutas inicijavo Baltijos šalių lyderystės programą dėl perfluorintų junginių, tokių kaip aptariama perfluoroktansulfonrūgštis. Programoje ir darbo grupėje dalyvauja Baltijos regiono šalių atstovai, įskaitant Aplinkos apsaugos agentūros specialistus, o jos tikslas yra keistis informacija ir gilinti žinias apie perfluorintų junginių šaltinius, naudojimą, kaupimąsi, poveikį, pakeitimą kitomis medžiagomis. Švedija labai pabrėžia šių medžiagų aktualumą, jos plačiai aptinkamos šalies požeminiame vandenyje.
Plečiasi tyrimų galimybės, daugėja žinių apie šių medžiagų poveikį. Tarptautinėse darbo grupėse atsirandant vis daugiau informacijos, atnaujinami arba kuriami nauji pavojingų medžiagų aplinkos kokybės standartai (AKS). Todėl galimi tyrimų rezultatų vertinimo atvejai, kai galiojantis „laisvesnis“ AKS pakeičiamas „griežtesniu“ ir todėl pavojinga medžiaga, kuri anksčiau neviršijo AKS, tampa labai aktuali. Pavyzdžiui, taip keitėsi aplinkos kokybės standartai gyvsidabriui (Hg) ir kadmiui (Cd) vandens telkinyje-priimtuve (pvz., Hg iš 1 mg/L į 0,07 µg/L; Cd iš 5 mg/L į 0,2 µg/L) ir pan.
Straipsnyje taip pat iškeliama farmacinių medžiagų Dangės upėje ir Kuršių mariose problema. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūra užsiima visuomenės švietimu ir prevencija, kalbėdama, jog pasenusių ir nenaudojamų vaistų jokiu būdu negalima išmesti į klozetus, kadangi antibiotikai ir kitos farmacinės medžiagos į nuotekų valymo tinklus daugiausiai patenka iš namų ūkių, o nuotekų valymo įrenginiai nėra pritaikyti šiems junginiams išvalyti. Tai yra sritis, kur reikalinga ne vien politikų ir pramonės įmonių, tačiau ir visuomenės atsakomybė.
Detaliai su Aplinkos apsaugos agentūros atliktais vertinimais, pateiktomis ataskaitomis galite susipažinti Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.
