Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Siekiant sumažinti eutrofikacijos pasekmes: atliekami dumblių surinkimo ir jų panaudojimo tyrimai

 

Siekiant sumažinti eutrofikacijos pasekmes: atliekami dumblių surinkimo ir jų panaudojimo tyrimai

Kartu su kitomis aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusiomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuva yra atsakinga už Jūrų strategijos pagrindų direktyvos įgyvendinimą, mažinant Baltijos jūros taršą bei eutrofikaciją. Vandens telkinyje susiformavusios dumblių biomasės surinkimas yra tiesioginė priemonė, siekiant sumažinti eutrofikacijos pasekmes. Šis metodas remiasi tuo, kad iš ekosistemos pašalinant tam tikrą dumblių kiekį, bus pašalinama ne tik organinė medžiaga, bet ir dumbliuose sukaupti azoto ir fosforo junginiai.

 

Vandens „žydėjimas“ Kuršių mariose – kasmetinis ir jau įprastas reiškinys, kurį, nusistovėjus ramiems ir šiltiems orams, sukelia intensyvus mikroskopinių dumblių – fitoplanktono – vystymasis. „Žydintis“ vanduo yra ne tik estetinė problema. Melsvabakterių produkuojami toksinai tiesiogiai ar per vartojamus jūros produktus gali pažeisti odą, kepenis, nervų sistemą. Didelė dumblių masė vandenyje mažina šviesos prasiskverbimą į vandens telkinį, o skaidoma lemia deguonies trūkumą vandenyje bei žuvų dusimą.

 

Aplinkos apsaugos agentūra kartu su mokslininkais iš Gamtos tyrimų centro įgyvendina projektą „Fitoplanktono biomasės surinkimo Kuršių marių akvatorijoje galimybių studija, panaudojant plaukiojančias priemones ir surinktą biomasę šalinant bioreaktoriuose, pritaikant agrotechnologiniams poreikiams ar kitoms paskirtims“. Projekto metu bus analizuojami panašių studijų rezultatai ir vykdomi eksperimentiniai tyrimai Kuršių mariose, siekiant išsiaiškinti, koks fitoplanktono kiekis gali būti surenkamas nesutrikdant mitybinių ryšių tarp dumblių ir jais mintančių organizmų (zooplanktono, žuvų), kiek tokiu būdu iš Kuršių marių būtų galima pašalinti biogeninių junginių ir cianotoksinų, t. y. melsvabakterių produkuojamų toksinų, koks galimas tolimesnis pašalintų dumblių naudojimas, pvz., biodujų gamybai bioreaktoriuose, kompostams, trąšoms ar kitoms paskirtims.

 

Plačiau su įvadine ataskaita ir numatytomis projekto veiklomis galima susipažinti čia.