KTU mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pripažįsta žmogaus veiklos poveikį klimato kaitai (87,8 proc.), tačiau pats reiškinys Lietuvoje vis dar suvokiamas daugiau kaip globalias, o ne lokalias pasekmes turintis procesas. 43,6 proc. gyventojų susirūpinę dėl klimato kaitos poveikio žmonėms visame pasaulyje, bet tik 16,5 proc. – dėl klimato kaitos poveikio Lietuvai. Respondentų atsakymai į apklausoje pateiktus klausimus leidžia teigti ir tai, jog šalies gyventojai nėra linkę imtis aktyvių veiksmų kovodami su klimato kaitos problema.
O kokia yra faktinė klimato kaitos reiškinio situacija mūsų šalyje? Nors Lietuva kol kas laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje, tačiau šylantis klimatas pradeda daryti pastebimą poveikį šalies aplinkai ir jos kokybei – susiduriame su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis (karščio bangomis, potvyniais, audromis), dėl kurių nyksta biologinė įvairovė, mažėja pasėlių derlius, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata.
Nepaisant faktinių duomenų, gyventojų požiūriui į klimato kaitą įtakos turi tik tokie reiškiniai, kuriuos jie pastebi ir susieja su klimato kaita. KTU atliktos apklausos duomenys rodo, jog tik 50,1 proc. gyventojų teigia, jog per pastaruosius 5-erius metus jie buvo patyrę potvynius, 79,9 proc. teigia patyrę stiprias audras ar pūgas, 85,9 proc. teigia patyrę karščio bangas, o 88,2 proc. – sausras.
Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyrius kasmet rengia Nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) apskaitos ataskaitą, o kas dvejus metus – susidarančio ŠESD kiekio projekcijas iki 2040 m. Lyginant 2018 m. ir 1990 m. duomenis, susidaręs ŠESD kiekis šalyje sumažėjo net 58%. Remiantis 2018 m. duomenimis, Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20 267 tūkst. tonų ŠESD (apie 1,7% mažiau nei 2017 m.). Daugiausiai jų buvo išmesta energetikos (58,8%, iš jų 30,2% – transporte) ir žemės ūkio (21,1%) sektoriuose. Pagrindinės išmetamos ŠESD – anglies dioksidas, kuris 2018 m. sudarė 67,4% viso Lietuvoje išmesto ŠESD kiekio. Metano išmesta – 15,1%, azoto suboksido – 14,6%, fluorintų dujų – 2,9%.
O ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, kad ŠESD emisijų būtų mažiau? Rinkitės mažai energijos vartojančius buitinius prietaisus ir nepalikite jų veikti budėjimo režimu. Baigę naudoti, visuomet išjunkite elektronikos prietaisus, iš lizdo ištraukite nenaudojamą mobiliojo telefono kroviklį. Skalbyklę ar indaplovę junkite tik pilną, pasirinkite tinkamą temperatūros režimą, o skalbinių džiovyklę naudokite tik tuomet, kai tai būtina. Net ir šie paprasti sprendimai buityje gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sutaupyti pinigų.
Visas Aplinkos apsaugos agentūros parengtas Nacionalines ŠESD apskaitos ataskaitas galite rasti ČIA.
Su išsamia KTU atlikto tyrimo rezultatų ataskaita galite susipažinti ČIA.
