Estijos aplinkos apsaugos agentūra inicijavo pirmąjį tokio masto projektą Europos Sąjungoje, kurio tikslas – atverti 3300 kvadratinių kilometrų Pernu upės baseiną lašišoms ir net 34 kitų rūšių migruojančioms žuvims. Tuo tikslu, susitarus su vietinėmis bendruomenėmis, bus išmontuotos devynios užtvankos, o upė sugrįš į savo pirmykštę būseną.
Pasak Külli Tammur, pagrindinės projekto koordinatorės, Pernu upė yra pagrindinė lašišinė šalies upė, todėl jos atvėrimas žuvims turės tiesioginę ekonominę ir ekologinę naudą: „Laukinė gamta, švarios upės ir miškai yra Baltijos šalių pasididžiavimas ir išskirtinumas. Mokslininkai prognozuoja, kad per trisdešimt metų gali nelikti laisvėje gyvenančių ir neršiančių lašišų, o vienintelis likęs būdas jas auginti bus žuvininkystės ūkiai. Taigi natūralūs lašišų ištekliai mūsų šalyse taptų tikru turistų traukos centru“, – sako K. Tammur.
Sindi užtvankos Pernu upėje išmontavimas
Nors apsilankymo prie tvarkomos Pernu upės metu darbai dar buvo tik įpusėję, tačiau jau matyti pirmieji rezultatai: projekto darbininkai liudija, kad nuo šių metų rudens pradžios kasdien pastebintys į upės aukštupį migruojančias lašišas. Apžiūrėję Pernu upės ruožą vos 14 km nuo jos žiočių, kur stovėjo nebenaudojama užtvanka, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai įsitikino, kad sudarytos palankios sąlygos lašišinių žuvų migracijai.
Prieš pradėdama darbus, Estijos Aplinkos apsaugos agentūra atliko poveikio aplinkai vertinimą ir apskaičiavo, kad atverto Pernu upės baseino potencialas yra 48 000 lašišų mailiaus per metus, o tai kasmet atneš pusantro milijono eurų į šalies biudžetą.
Pernu upės tvarkymas išmontavus Sindi užtvanką. 2019 11 04
Upių atstatymo ir atvėrimo žuvų migracijai klausimas aktualus ir Lietuvoje. Aplinkos ir Žemės ūkio ministrai 2017 m. patvirtinto Vandenų srities plėtros 2017– 2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, pagal kurį Žuvininkystės tarnybai prie ŽŪM pavesta dvidešimtyje probleminių vietų pagerinti žuvų migracijos sąlygas. Į šį sąrašą patenka didelį lašišų migracijos potencialą turinčios Vokės, Ančios, Lėvens, Virintos, Jūros, Salanto, Šventosios, Šunijos, Siesarties, Šerkšnės upės. Norint pagerinti vandens telkinių būklę, šiose upėse būtina atkurti natūralius žuvų migracijos kelius.
„Estų praktika rodo, kad žuvitakių įrengimas neišsprendžia visų aplinkosauginių problemų. Todėl senų nenaudojamų užtvankų išmontavimas yra efektyvesnė priemonė nei žuvitakių įrengimas. Tai nauja kryptis, kurią yra pasirinkusios Europos šalys, – teigia Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas. – Netrukus bus pradėtas vykdyti pilotinis senos užtvankos išmontavimo projektas Bražuolės upėje. Jį vykdo nevyriausybinė organizacija „Gamtos paveldo fondas“, o projektą palaiko valstybinės aplinkos apsaugos institucijos. Šią iniciatyvą finansiškai remia aplinkai neabejingi visuomenės nariai. Tikimės, kad tai taps geru pavyzdžiu ir paskatinimu imtis tokių darbų ir kitose Lietuvos upėse“, – sako Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas.
Apie Pernu upės baseino atkūrimo projekto organizavimą ir jo naudą vaizdo reportaže plačiau komentuoja projekto koordinatorė Külli Tammur.
