Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Aplinkos monitoringas > Dirvožemio faunos ir mikrobiologinio aktyvumo sąlygiškai natūralių ekosistemų dirvožemiuose įvertinimas

 

Dirvožemio faunos ir mikrobiologinio aktyvumo sąlygiškai natūralių ekosistemų dirvožemiuose įvertinimas

 

Pedobiontų gyvenamoji terpė yra dirvožemis, kurios cheminiai ar fiziniai pakitimai tiesiogiai atsispindi mikroorganizmų ir zoocenozių gausume, rūšių kaitoje ir viso komplekso struktūroje.

Mikroorganizmų ir bestuburių gyvūnų veikla yra svarbus dirvodaros ir dirvų derlingumo faktorius. Jie atsakingi už organinės medžiagos irimo procesus, ko pasekoje dirvožemis praturtėja taip reikalingomis augalams mineralinėmis ir biologiškai aktyviomis medžiagomis. Dirvožemio derlingumą tiesiogiai apsprendžia humuso (organinės medžiagos) kiekis.

Humuso sluoksnis dirvožemyje – tai lyg visos ekosistemos veidrodis, kuriame atsispindi visų ekosistemos komponenčių veikla, o taip pat ir aplinkos poveikis į tą ekosistemą. Čia sukaupta informacija apie augalijos produkciją, mikroorganizmų ir jų enzimų veiklą, bestuburių gyvūnų kompleksų struktūrą ir aktyvumą skaidant organiką, ir apie akumuliuotų iš aplinkos teršalų kiekį, jų poveikį visam kompleksiniam destrukcijos procesui. Todėl humusas ne tik dirvožemio derlingumo laidas, bet ir visos ekosistemos monitorius.

 

Zoocenozių bendrijų struktūra Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos nacionalinių parkų ekosistemų dirvožemiuose

Mikroartropodų tyrimai Lietuvos nacionalinių parkų dirvožemiuose monitoringo aikštelėse vykdyti kasmet nuo 1993 metų (ANP, DNP) iki 2001 m. imtinai. Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) tyrimai pradėti vėliau – 1995 m. Vėliau Aplinkos ministerijos nutarimu pedobiologiniai tyrimai pradėti vykdyti penkerių metų intervalu, juos atnaujinus 2006 m.

Buvo tiriami Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos nacionalinių parkų dirvožemio mikroartropodų kompleksai: oribatidinės, gamazidinės, akaridinės, tarsoneminės erkės, kolembolos ir smulkios vabzdžių lervos.

Mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų ekosistemose

Aukštaitijos nacionalinio parko žaliasamaninio pušyno (Ažvinčio giria) ekosistemos dirvožemio mikrobiologinio aktyvumo tyrimai buvo vykdomi kasmet nuo 1993 iki 2001 metų. Žemaitijos nacionalinio parko kiškiakopūstinio mėlyninio eglyno (Plokšiai) ekosistemos dirvožemyje šie tyrimai buvo vykdyti nuo 1995 metų.

 

 

Priedai: