Moksliniai tyrimai atliekami, siekiant nustatyti ozono koncentracijos sezoninės eigos pokyčius Vakarų Lietuvoje bei įvertinti ozono ilgalaikes kitimo tendencijas regione.
Ozonas yra stiprus fotocheminis oksidantas, kuris gali sukelti rimtus žmogaus sveikatos sutrikimus ir pažeisti žemės ūkio kultūras bei įvairias medžiagas. Troposferoje yra tik apie 10% viso atmosferos ozono kiekio, tačiau jis vaidina didžiulį vaidmenį ne tik augmenijos, bet ir gyvūnijos bei žmonių gyvenime. Neigiamus efektus ozonas sukelia dėl savo ypatingo cheminio aktyvumo. Per paskutiniuosius 20 praėjusio šimtmečio metus ozono koncentracija didėjo Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų troposferoje 1-3% per metus. Tačiau po 2000 metų situacija daugelyje Europos šalių pasikeitė, vidutinė metinė ozono koncentracija nustojo didėjusi arba net pradėjo mažėti. Pastebimai sumažėjo didžiausios ozono koncentracijos dydis, tačiau padidėjo mažesnių koncentracijų lygis, t.y., sumažėjo ozono sezoninė amplitudė. Tai yra siejama su pagrindinių ozono pirmtakų emisijos sumažėjimu daugelyje Vakarų Europos šalių.
Ozonas troposferoje yra taip pat labai svarbus daugelyje atmosferos vyksmų: oksidacijoje, aplinkos rūgštėjime, “šiltnamio” efekte, aerozolio susidaryme ir panašiai. Ozonas yra natūraliai egzistuojanti atmosferos priemaiša ir turi du pagrindinius šaltinius. Pirmasis yra natūralus - stratosfera, kurio indėlis į ozono kiekį troposferoje metai iš metų mažai kinta ir yra glaudžiai susijęs su atmosferos dinamika. Antrasis antropogeninis fotocheminis šaltinis yra pačioje troposferoje, kuris labai kinta priklausomai nuo ozono pirmtakų (pagrindiniai yra lakūs organiniai junginiai ir azoto oksidai) koncentracijos lygio, saulės ultravioletinės spinduliuotės intensyvumo, sinoptinės situacijos, oro masių pernašos bei vietinių meteorologinių sąlygų. Todėl bendra ozono koncentracija atmosferos pažemio sluoksnyje metai iš metų labai kinta.
Remiantis 2001/81/EB Direktyva bei LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 468, yra nustatytas pažemio ozono kritinis lygis žmonių sveikatai. Šis lygis nusakomas indikatoriumi AOT 60, kurio vertė yra didesnių nei 120 mg/m3 (= 60 ppb) ir 120 mg/m3 pažemio ozono 1 valandos koncentracijų, matuotų metus skirtumų suma. Pagal tarpinius aplinkosaugos tikslus apibrėžtus šioje Direktyvoje pažemio ozono apkrova, didesnė negu žmonių sveikatai nustatytas kritinis lygis (AOT 60 = 0), 2010 metais palyginti su 1990, turi būti sumažinta dviem trečdaliais. Be to, pažemio ozono apkrova bet kuriame 150 km x 150 km plote neturi viršyti absoliučios 5800 mg/m3 x h (2,9 ppm x h) ribos.
Priedai:
- 2020 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2019 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2018 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2017 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2016 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2015 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2014 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2011 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2010 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2009 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2008 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2005 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2004 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2003 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2002 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2001 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2000 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
