Mokslinis tyrimas atliekamas, siekiant įvertinti pasklidąją taršą Graisupio ir Lyženos upių baseinuose, apskaičiuoti išplaunamų bei augalų suvartojamų maisto medžiagų kiekį, nustatyti kokį poveikį baseinui lemia ūkininkavimas to baseino teritorijoje, nustatyti maisto medžiagų iš dirvų koeficientus skirtingo tipo žemėnaudoms, dirvožemiams, žemės dangos nuolydžiams ir pasiūlyti koeficientus kitoms Lietuvos dalims.
Agroekosistema yra savita ekosistema, įtakojama mažiau ar daugiau intensyvios žemės ūkio veiklos.
Antropogeninė apkrova agroekosistemoje labiausiai priklauso nuo žemės ūkio veiklos pobūdžio ir intensyvumo. Su žemės naudojimu susiję dirvų purenimas, augalų tręšimas bei pesticidų naudojimas, augalų produktyvumas, laikomų gyvulių skaičius bei jų tankis, mėšlo tvarkymas upelių baseinuose formuoja gamtinę aplinką, maisto medžiagų judėjimą baseine ir už jo ribų. Žemės ūkio veiklos monitoringo duomenis susiejus su vandens kokybe agroekosistemoje galima nustatyti maisto medžiagų migracijos ir transformacijos dėsningumus. Šie duomenys yra būtini vandens kokybės modeliui sudaryti siekiant apskaičiuoti išsklidusią žemės ūkio keliamą taršą Lietuvoje. Siekiant duomenų konfidencialumo ir fizinių bei juridinių asmenų apsaugos ataskaitoje neminimos ūkininkų pavardės, žemės ūkių bendrovių ar kitų ūkių pavadinimai, o naudojami numeriai.
Priedai:
- 2013 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2012 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2009 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2008 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2007 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2006 metų tyrimų rezultatų analizės ataskaita
- 2005 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2004 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2003 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2002 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
- 2000 metų tyrimų rezultatų analizės santrauka
