Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Aplinkos monitoringas > Pagrindinių cheminių priemaišų foninių koncentracijų bei fizinių parametrų atmosferos iškritose ir polajiniuose krituliuose tyrimai pagal EMEP ir ICP IM programas

 

Pagrindinių cheminių priemaišų foninių koncentracijų bei fizinių parametrų atmosferos iškritose ir polajiniuose krituliuose tyrimai pagal EMEP ir ICP IM programas

2019-05-02 Oro kokybės vertinimo skyrius


Prieš kelis dešimtmečius pastebėtas aplinkos rūgštėjimas daugiausiai dėl sieros ir azoto junginių vis dar lieka svarbia ekologine problema. Krituliai, koncentruodami iš atmosferos vandenyje tirpias chemines priemaišas, grąžina esančius atmosferoje teršalus žemės ekosistemoms. Grįžtantys į žemės paviršių teršalai deformuoja natūralius cheminius procesus ir su jais susijusius įvairius gyvybinius ciklus vandens, dirvos bei miškų ekosistemose. Ekosistemų destrukcijų mastus lemia ne tik patenkantis teršalų kiekis, bet ir ekosistemų buferinė geba.

Atmosferos iškritų cheminė sudėtis atspindi atmosferos užterštumą. Tiriant cheminių priemaišų koncentracijas atmosferos krituliuose, įvertinami teršalų atmosferiniai srautai į ekosistemas. Teršalų srautų dydžiai priklauso nuo faktorių, kurie įtakoja teršalų koncentracijas ore ir krituliuose, o taip pat ir nuo kritulių kiekio. Atmosferos kritulių žemas pH vertes daugiausia lemia oksiduoti sieros ir azoto junginiai, inkorporuoti į vandens lašus debesyse ir po jais. Susidaranti atmosferoje, dažniausiai pažemio sluoksnyje, azoto rūgštis yra dujų pavidalu ir dėl didelio cheminio aktyvumo reaguoja su atmosferoje esančiu dujiniu amoniaku (NH3) sudarydama neutralų junginį amonio nitratą (NH4NO3). Tačiau, nesant ekvivalentiniam šių medžiagų kiekiui, galimas azoto rūgšties (HNO3) perteklius ir jos įnašas į kritulių rūgštingumą. Skirtingai nuo azoto rūgšties, atmosferoje susidaranti sieros rūgštis yra smulkių aerozolių pavidalu. Debesų vandens tyrimai rodo, kad oksiduoti sieros junginiai yra ganėtinai vienodai pasiskirstę atmosferoje kelių kilometrų aukštyje. Priešingai jiems, NH3 koncentracija gan staigiai mažėja kylant nuo žemės paviršiaus į atmosferą. Tai leidžia teigti, kad debesų lygyje dominuoja sieros rūgštis (H2SO4), o arčiau žemės paviršiaus, priklausomai nuo NH3 ekvivalentinio kiekio, susidaro amonio sulfatas ir amonio bisulfatas. Šių pagrindinių teršalų ekvivalentinis balansas atmosferoje lemia laisvų vandenilio jonų (H+) koncentraciją krituliuose arba pH.

Sistemingas ir nuolatinis atmosferos kritulių monitoringas yra viena iš būtiniausių kompleksinio monitoringo dalių. Pagrindiniai tikslai Lietuvoje yra tokie: gauti informaciją apie teršalų koncentracijas krituliuose, teršalų koncentracijų erdvinius ir laikinius pokyčius, įvertinti teršalų atmosferinius šlapiuosius srautus į žemės ekosistemas.

Tiriamos tokių pagrindinių cheminių priemaišų koncentracijos: sulfatų (SO42-), nitratų (NO3-), chloridų (Cl-), amonio (NH4+), natrio (Na+), kalio (K+) ir kalcio (Ca2+). Matuojamas kritulių elektrolaidumas ir pH. Vandenilio (H+) jonų koncentracija skaičiuojama iš matuotų pH verčių.

Priedai: