Siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje (EEE), Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė sukūrė EEE finansinį mechanizmą ir Norvegijos finansinį mechanizmą. EEE finansinio mechanizmo lėšos skiriamos 15 šalių: 2004 m. į ES įstojusioms Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai, Slovakijai, 2007 m. įstojusioms Rumunijai ir Bulgarijai, taip pat ES šalims Graikijai, Ispanijai bei Portugalijai. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik šalims, kurios į ES įstojo 2004 m. ir 2007 m.
Finansinių mechanizmų paramos administravimą prižiūri Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos ir Finansinių mechanizmų komiteto įsteigta Finansinių mechanizmų valdyba (FMO)
Parama Lietuvai teikiama pagal Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl Norvegijos finansinio mechanizmo bei Lichtenšteino, Islandijos, Norvegijos ir Lietuvos Susitarimo memorandumą dėl EEE finansinio mechanizmo. Pagal EEE finansinį mechanizmą 2009 - 2014 m. Lietuvai bus skiriama 38,4 mln. eurų (arba 35,52 mln. eurų paramos lėšų), pagal Norvegijos finansinį mechanizmą - 45,6 mln. eurų (arba 42,18 mln. eurų paramos lėšų).
2009 - 2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų parama skiriama 14-ai programų. Daugiau informacijos galite rasti www.eeagrants.lt bei www.norwaygrants.lt
Sužinok daugiau apie Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinius mechanizmus
Aplinkos apsaugos agentūra (Projektų vykdytojas) projektus „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – I dalis“ ir „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ įgyvendina pagal programą „LT02 Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“.
Programos operatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (www.am.lt).
Projektus prižiūrinti institucija – Centrinė projektų valdymo agentūra (www.cpva.lt).
Apie projektą "Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis"
 LT veliava (logo)1413461452183.png)
 norvegijos (logo)1413461508539.jpg)
2014 – 2017 m. Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendino projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“. Projektas įgyvendintas pagal 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT02 programą „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas". Projekto biudžetas – 3 294 430.36 eurai (11 375 009,14 Lt).
Šio projekto tikslas – patobulinti informaciją apie aplinką (surinkti ir įvertinti informaciją apie vandens kokybės elementus, poveikius, žemės dangos pokyčius, tarpvalstybinę oro taršą ir pan.), išvystyti priemones (įrankius), skirtas vertinti vandens telkinių būklę, įgyvendinti vandens būklės gerinimo priemones ir įvertinti jų efektyvumą. Šiam tikslui įgyvendinti vykdyti rizikos vandens telkinių būklės, Kuršių marių dugno nuosėdų biogeninių junginių, pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių efektyvumo vandens ekologinei būklei ir kiti tyrimai, surinkti duomenys apie biologinius vandens kokybės elementus, reikalingus vandens telkinių esamos būklės įvertinimui, nustatytas žemės ūkio poveikis vandens telkiniams, žemės dangos klasių pokyčiai, įvertinti tolimųjų oro teršalų pernašos srautai, išmetamų teršalų kiekiai, sukurtos įvairios programos bei įrankiai, kurie užtikrins efektyvią vandenų būklės kontrolę tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Įgyvendinus projekto veiklas prisidėta prie programos „Integruotas jūros ir vidaus vandenų valdymas“ bendro tikslo - pagerinti Europos jūrų ir vidaus vandenų būklę.
Įgyvendinant projektą „Jūros ir vidaus vandenų valdymo stiprinimas – II dalis“ vykdytos šios projekto veiklos:
Veikla 1.1.1. Duomenų apie biologinius vandens kokybės elementus (žuvis ir makrofitus), reikalingus vandens telkinių esamos būklės įvertinimui, rinkimas
(Collection of data regarding biological water quality elements and assessment of water quality)
Fitobentoso ir makrofitų tyrimų paviršiniuose vandens telkiniuose ir ekologinės būklės pagal makrofitų etaloninį indeksą įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-53 / LVĢMC No. 4-1/106/14 su UAB „Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras". Sutarties trukmė - iki 2016-04-30. Sutarties kaina - 256.255,79 Eur.
2014 m. liepos-rugpjūčio mėn. vykdyti fitobentoso ir makrofitų tyrimai 105 ežeruose, 29 tvenkiniuose ir 81 upių atkarpoje, 2015 m. – 119 ežerų, 16 tvenkinių ir 71 upių atkarpoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (iš viso 269 ežeruose ir tvenkiniuose ir 152 upių vietose). Per dvejus tyrimų metus buvo paimta daugiau nei 400 fitobentoso mėginių, nustatyta kiekvieno mėginio taksonominė sudėtis ir kiekvienos rūšies gausumas. Atliktas 224 ežerų ekologinės būklės vertinimas pagal makrofitų etaloninį indeksą (MEI) – nustatyta, kad geros ekologinės būklės reikalavimus pagal MEI atitiko 29 proc. tirtų ežerų, neatitiko – 66 proc., o 5 proc. ežerų ekologinė būklė pagal MEI negali būti vertinama.
Tyrimų ataskaita - ežerų ir tvenkinių dalis
The research of phytobenthos and macrophytes in the surface water bodies and the evaluation of ecological status according the Macrophyte Reference Index
The main goal for the project "The research of phytobenthos and macrophytes in the surface water bodies and the evaluation of ecological status according the Macrophyte Reference Index" was to collect phytobenthos and macrophytes data from inland surface water bodies to fulfill the state monitoring program as well as to evaluate ecological status of according to the macrophytes. The data of phytobenthos in lakes/ponds was used for the development of lakes and ponds ecological status evaluation according to the water flora.
The research of phytobenthos and macrophytes has been performed in 105 lakes, 29 ponds and 81 river sites in July - August, 2014, and in 119 lakes, 16 ponds and 71 river sites in July - August, 2015, in Lithuania (totally in 269 lakes and ponds and 152 river sites). There were taken more than 400 phytobenthos samples and the taxonomical composition and species abundance for each sample was found per two years of investigation. The evaluation of ecological status of 224 lakes according the Macrophyte Reference Index (MRI) has been done and it has been estimated that 29 percent of researched lakes meet the requirements of good ecological status according the MRI and 65 percent - do not meet. The ecological status of 5 percent researched lakes can not be evaluated according to MRI.
Žuvų tyrimų paviršiniuose vandens telkiniuose paslaugų (I dalis: Žuvų tyrimai paviršiniuose vandens telkiniuose ir jų ekologinės būklės įvertinimas pagal ichtiofaunos rodiklius) viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-51 su ūkio subjektų grupe: Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos universitetas, Lietuvos hidrobiologų draugija. Sutarties trukmė - iki 2016-06-18. Sutarties kaina - 289.620,02 Eur.
Vykdant sutartį, surinkti 2015 m. atliktų žuvų tyrimų paviršiniuose vandens telkiniuose duomenys, surinkta informacija apie žuvų tyrimų vietas, nurodytos jų hidrologinės, morfologinės ir kt. charakteristikos. 2015 m. žuvų tyrimai buvo vykdomi 220-je upių vietų ir 92-se ežeruose bei tvenkiniuose, buvo ištirta ir įvertinta šių paviršinių vandens telkinių ichtiofaunos rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies gausumas, biomasė, indikatorių rūšių amžiaus struktūra. Pagal ichtiofaunos rodiklius buvo įvertinta paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė ir jos pokyčiai 2005-2015 m. laikotarpiu, pateiktos rekomendacijos dėl būklės gerinimo priemonių taikymo. Palyginus 2015 m. tirtų upių ir ežerų kategorijos vandens telkinių ekologinę būklę su ankstesnių metų tyrimų duomenimis, pastebima būklės gerėjimo tendencija, ypač - ežerų kategorijos vandens telkinių tarpe. Pastaruosiuose telkiniuose akivaizdi ir vidutinio žuvų kūno svorio didėjimo tendencija, todėl tikėtina, kad ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius gerėjimas yra susijęs ne tik su taršos apkrovos mažėjimu, bet ir su verslinės žvejybos vidaus vandenyse uždraudimu bei labai ženkliai sumažėjusiomis nelegalios žvejybos apimtimis.
In 2015 Fish fauna studies were carried out according to the contract of fish research in surface water (Part I: Fish Research in surface waters and their ecological status assessment by fish fauna indicators). The results of research were presented in the final report. Investigations were carried out in 220 river sites and in 92 lakes/ponds. Fish fauna taxonomical composition, abundance and biomass of each species, age structure of the indicator species were researched in rivers and lakes and ponds. The information about morphological, hydrological and others characteristics of investigated water bodies was collected too. The ecological status of rivers and lakes/ponds that were investigated in 2015 was evaluated according to the results of fish research, as well as the changes in the ecological status in 2005-2015 period. Recommendations were made for improving the status of the surface water bodies. In a comparison of 2015 and previous year studies, the main observed trend was the improvement of status of water bodies, particularly - in lakes. We can also notice the trend of average fish weight increasing in these water bodies. The improvement of ecological status according to the fish indicators is probably related not only to the reduction of pollution load, but also to prohibited commercial fishing in inland waters and significantly decreased illegal fishing.
Žuvų tyrimų paviršiniuose vandens telkiniuose paslaugų (II dalis: Praeivių žuvų ir verslinių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose būklės įvertinimas) viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-52 su ūkio subjektų grupe: Gamtos tyrimų centras, Klaipėdos universitetas. Sutarties trukmė - iki 2016-06-18. Sutarties kaina - 104.842,45 Eur.
Vykdant sutartį, atliktas praeivių ir verslinių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose įvertinimas 2014-2015 m.
Verslinių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose įvertinimas.
Pagal monitoringo programą verslinių žuvų populiacijų būklės tyrimai yra nuolat vykdomi Baltijos jūroje, Kuršių ir Kauno mariose, Nemuno upėje, Kruonio hidroelektrinės aukštutiniame baseine ir Drūkšių bei Dusios ežeruose. Kituose ežeruose tyrimai atliekami rotacijos principu kas 3 metus (2015 m. buvo tirti Asvejos, Lūšių ir Luodžio ež.). Žuvų bendrijų ir populiacinių parametrų kontrolei buvo parinktos rūšys, įeinančios į vandenų žuvų bendrijų branduolius: Baltijos jūroje – strimelė ir upinė plekšnė, vidaus telkiniuose – kuoja, ešerys ir seliava. Kuojų, ešerių ir plekšnių populiacijos yra monitorinės ir su Baltija besiribojančių šalių aplinkos monitoringo sistemoje. Iš viso ištirta 10 įvairaus tipo vandens telkinių (34 stotys).
2015 m. tirtuose vandens telkiniuose aptiktos 27 žuvų rūšys: Baltijos jūroje sugauta – 12, Kuršių mariose – 10, Kauno mariose – 11, Kruonio baseine – 12, ežeruose – 16, Nemuno žemupyje – 13 rūšių žuvų. Tyrimų metu buvo įvertinta anksčiau minėtų vandens telkinių žuvų išteklių būklė, nurodomos pagrindinės žuvų bendrijų ir populiacinių parametrų kitimo tendencijos, pateiktos išvados ir rekomendacijos. Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad daugelyje tyrinėtų vandens telkinių žuvų populiacijų būklę charakterizuojantys parametrai (žuvų tankumas, sugavimai, produkcija) yra padidėję ir geresni lyginant su ankstesniais metais, o tai rodo gerą bendrą žuvų išteklių būklę.
Verslinių žuvų populiacijų monitoringo rezultatai yra labai reikšmingi, nes parodo žuvų išteklių būklę, žuvų bendrijų ir populiacijų kiekybinių ir kokybinių parametrų kaitą, verslinės žvejybos intensyvumą, eutrofizaciją ir vandens taršos poveikį konkrečiuose vandens telkiniuose. Duomenys ir rezultatai taip pat yra svarbūs bendroje kompleksinio monitoringo ir verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo sistemoje.
Praeivių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose įvertinimas.
Baltijos lašiša ir šlakys nuo seno yra laikomos vertingomis žuvimis ir yra svarbus verslo objektas visose Baltijos jūrą supančiose valstybėse. Šių žuvų išteklių būklė Baltijos jūroje priklauso nuo verslinės žvejybos intensyvumo, dirbtinio veisimo ir natūralios reprodukcijos lašišinėse upėse. 2015 m. lašišų ir šlakių jauniklių ir nerštaviečių monitoringas buvo vykdomas 13 Rytų ir Vakarų Lietuvos upių baseinų, buvo ištirtos 84 įvairaus dydžio lašišinio tipo upės ir 136 stotys.
Tyrimų metu buvo vertinamas migracijos intensyvumas, lašišų ir šlakių jauniklių gausumas bei tankumas, įžuvinimo efektyvumas, neršto intensyvumas, žuvitakių efektyvumas ir kiti parametrai. Apibendrinta informacija apie lašišų ir šlakių būklę Lietuvoje taip pat buvo pateikta anglų k., kadangi ji teikiama tarptautinėms organizacijoms ICES WGBAST.
Remiantis praeivių žuvų populiacijų būklės Lietuvos vandens telkiniuose tyrimų duomenimis, išvadomis ir rekomendacijomis yra kryptingai ir efektyviai organizuojami lašišinių žuvų atkūrimo darbai Lietuvoje.
The assessment of status of populations of commercial fish and anadromus fisch species in Lithuanian water bodies in 2014-205 year was done during the implementation of the contract.
Assessment of investigations into population status of anadromous fish species in Lithuanian water bodies
The Baltic salmon and sea-trout have long been regarded as valuable fish and important commercial objects in all Baltic Sea coastal states. The stock status of these fishes in the Baltic Sea depends on the intensity of commercial fishery, efficiency of artificial fish breeding and natural reproduction in salmonid rivers. In 2015 the monitoring of salmon and sea-trout parr and spawning grounds was conducted under the programme and tasks stipulated in the contract. In Eastern and Western Lithuania, investigations were conducted in 13 river basins. A total of 84 different-sized salmonid rivers were studied at 136 stations.
The data obtained reflect the status of salmonid populations in rivers of Eastern and Western Lithuania, show the distribution and abundance of salmonid juveniles as well as spawning efficiency. Findings, conclusions and recommendations of this study form the basis for purposeful and efficient work of salmonid restocking that is undertaken in Lithuania. The report also contains information on salmon and sea-trout status in Lithuania, which was submitted to international organisations ICES WGBAST in 2015.
Status Assessment of Commercial Fish Populations in Lithuanian Water Bodies
The investigations of the status of commercial fish populations in 2015 were performed in the Baltic Sea, the Curonian Lagoon, the Kaunas Reservoir (Kauno marios), the Nemunas River, the upper pool of the Kruonis Pumped Storage Power Plant (Kruonis PSPP) and in Drūkšiai, Dusia, Asveja, Lūšiai and Luodis lakes. For the control of fish community and population parameters, fishes constituting the core community of a particular water body were selected: Baltic herring and flounder in the Baltic Sea, roach, perch and vendace in inland waters. Populations of roach, perch and vendace fall into the category of monitored fish populations in the environment monitoring system of the Baltic Sea coastal countries. In total ten different type water bodies were investigated. The obtained results were summarized, status of fish stocks in water bodies under study was assessed, the main trends in fish community and population parameters were indicated, conclusions were drawn and recommendations were presented.
Experimental fishing was conducted at selected sites in water bodies, at 34 sites in total. During the whole monitoring period, there were 43 fish species of different ecological groups- marine, limnophilous, rheophilous and anadromous recorded, while the number of fish species recorded in 2015 amounted 27. There were 12 species caught in the Baltic Sea, 10 in the Curonian Lagoon, 11 in the Kaunas Reservoir, 12 in the upper pool of the Kruonis (Pumped Storage Plant), 16 in lakes and 13 species in the lower reaches of the Nemunas River.
Findings of the performed monitoring of commercial fish populations show the status of fish stocks in these water bodies, trends in quantitative and qualitative parameters of fish populations and communities therein, commercial fishery intensity, eutrophication and impact of water pollution. These data and findings are relevant to the integrated system of commercial fish population status monitoring and fish stock exploitation.
In summary, the results suggest that many water bodies studied population status characterizing parameters is increased and improved in comparison with the previous year, which results in a good general state of fish stocks.
Makrofitų tyrimai Kuršių mariose ir Baltijos jūroje bei ekologinės būklės pagal makrofitus įvertinimas (makrofitų tyrimų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje bei ekologinės būklės pagal makrofitus įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2016-89 su Klaipėdos universitetu. Sutarties trukmė - iki 2016-12-15. Sutarties kaina - 7992,00 Eur.
Paslaugos pagrindinis tikslas buvo surinkti, įvertinti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės ekologinę būklę pagal makrofitus bei išanalizuoti visą prieinamą mokslinę medžiagą apie Baltijos jūros ir Kuršių marių makrofitų tyrimų rezultatus nuo 2013 m. iki 2016 m., pateikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl makrofitų tyrimų tobulinimo, tokių mokslo tyrimų reikalingumo, tęstinumo, stebėjimų dažnumo bei apimties.
Macrophytes researches in the Curonian lagoon and Baltic sea and ecological status assessment
The main aim of the servise was to collect macrophytes data from Curonian lagoon and Baltic sea and assess ecological status. Also analyze all available scientific information about macrophytes researches in the the Curonian lagoon and Baltic sea during 2013 - 2016 time span.
As well as aim was to suggest possible macrophytes researches improvement, analyze the need, continuity and frequency rate of researches like this.
Veikla 1.1.2. Duomenų, skirtų žemės ūkio poveikiui į vandens telkinius įvertinimui, rinkimas. Žemės ūkio poveikio vandens telkiniams nustatymas.
(Collection and assessment of the impact of farming on water bodies)
Vykdant sutartis, ūkininkavimo poveikio vertinimas 2014 m. ir 2015 m. buvo vykdomas trijuose nedideliuose upelių baseinuose, kuriuose drenažo ir upelių vandenį įtakoja tik daugiau ar mažiau intensyvi žemės ūkio veikla. Šie baseinai yra tipiškose Lietuvos zonose: Vidurio Lietuvos – Graisupio upės (baseino plotas – 14,2 km2), Vakarų Lietuvos – Lyženos upės (baseino plotas – 1,66 km2) bei Rytų Lietuvos – Vardo upės (baseino plotas 7,48 km2).
Veiklos tikslas – atliktų mokslo tyrimų rezultatų pagrindu įvertinti pasklidąją taršą upių baseinuose modeliniuose stacionaruose vidurio, vakarų ir pietryčių Lietuvos agroekosistemose, apskaičiuoti išplaunamų bei augalų suvartojamų maisto medžiagų kiekį, nustatyti, kokį poveikį baseinui lemia ūkininkavimas to baseino teritorijoje, taip įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2000/60/EB, nustatančios bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir 2008/56/EB, nustatančios bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus, bei Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių nuostatas.
Buvo surinkta mokslinė medžiaga Graisupio, Lyženos ir Vardo upių baseinų būklei ir grėsmėms įvertinti įskaitant: duomenis apie naudojamas žemdirbystės praktikas tokias kaip tręšimas, arimas, augintus augalai, ganyti gyvuliai, šienavimas, drenavimo sistemos; apskaičiuotas azoto ir fosforo junginių kiekis patenkantis į dirvožemį su krituliais; įvertinta cheminių parametrų koncentracijų kaita, įvertintas ir išanalizuotas maisto medžiagų (azoto ir fosforo) balansas Graisupio agrostacionare; įvertinta cheminių parametrų koncentracijų drenažo postuose pokyčiai; surinkta informacija apie baseinuose esančius septinius įrenginius, bei surinkta ir pateikta informacija apie drenažo sistemas.
Assessment of agriculture impacts on a water body in a small basin.
During the implementation os agreements the assessment of agriculture impacts on water bodies was carried out during the period 2014-2015 in three small basins where drainage water and river basins only influences more or less intensive farming. These basins are located in typical Lithuanian areas: Middle Lithuania - Graisupis river (basin area - 14.2 sq. km), Western Lithuania - Lyžena River (basin area - 1.66 sq. km) and South-Eastern Lithuania - Vardas river (basin area 7.48 sq. km).
The objective was to evaluate the diffuse pollution in river basins in Middle, Western and South-Eastern Lithuania's agro-ecosystems based on research results, to calculate the amount of nutrients leaching from the soil (fields) and absorbed by the crops (plants), and to identify the impact of farming in each basin.
Scientific material was collected to assess the status of Graisupis, Lyžena and Vardas river basins, including data about farming practices, such as fertilizing, land plowing, grown plants, grazed livestock and etc. Hydrological measurements, chemical measurements of precipitation, chemical measurements in rivers, chemical measurements in drainage systems, chemical measurements in groundwater were carried out. Also, the amount of nitrogen and phosphorus compounds entering into the soil with precipitation was estimated, the change of the concentrations of chemical parameters was assessed, nutrient (nitrogen and phosphorus) balance in Graisupis river basin was assessed and analysed, and concentration changes of chemical parameters in drainage stations where assessed.
Veikla 1.1.3.Tolimųjų oro teršalų pernašos srautų, išmetamų teršalų kiekio vertinimas, oro teršalų pernašos poveikio vandens telkiniams įvertinimas, duomenų rinkimas
(Assessments of the long-range trans boundary air pollution and its impact on water bodies, including the collection of relevant data)
Europos Bendrijos svarbos rūšių būklės, invazinių mašalų ir ichtiofaunos tyrimų bei tolimųjų pernašų poveikio ekosistemoms įvertinimo atlikimo paslaugų Sutartis Nr. 4F12-111 (XVIII dalis ir XIX dalis) su Valstybinis mokslinių tyrimų institutu ir Gamtos tyrimų centru. Sutarties XVIII ir XIX (žolinės augmenijos tyrimai) dalių kaina - 3475,44 Eur.
Oro teršalų poveikio natūralioms ekosistemoms ir ūkininkavimo poveikio vandens telkiniams vertinimo paslaugų Sutartis Nr. 4F12-91 su Aleksandro Stulginskio universitetu (VII dalis ir VIII dalis). Sutarties VII (sumedėjusios augalijos tyrimai) ir VIII (tyrimų kokybės užtikrinimas) dalies kaina 31278,96 Eur.
Tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikio bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui ir radiologinės aplinkos bei atmosferos užterštumo radionuklidais Lietuvoje įvertinimo paslaugų Sutartis Nr. 4F12-63 su Valstybinis mokslinių tyrimų institutu ir Fizinių ir technologijos mokslų centru (III dalis ir VII dalis). Sutarties III ir VII dalių kaina 27511,66 Eur.
Tolimųjų oro pernašų iš kitų valstybių poveikio bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui Lietuvoje įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-95 su Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu bei Fizinių ir technologijos mokslų centru. Sutarties trukmė - iki 2016-04-30. Sutarties kaina - 28.962,00 Eur.
Išmetamų į atmosferą teršalų tyrimai, įvertinimas, prognozė bei antropogeninės taršos lygių ir kritinių apkrovų ekosistemos vertinimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-68 su Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu bei Fizinių ir technologijos mokslų centru. Sutarties trukmė - iki 2016-04-30. Sutarties kaina - 28.672,38 Eur.
Sutartys skirtos tolimųjų oro teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikio bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui Lietuvoje įvertinti, o taip pat atlikti į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekių įvertinimą, prognozę ir kritinių lygių bei apkrovų ekosistemoms vertinimą. Vykdant šias veiklas 2015 m. buvo įvertinta su tolimosiomis pernašomis atkeliaujančių aplinkos oro teršalų koncentracija, įvertintas jų poveikis bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui; nustatyti pagrindinių cheminių priemaišų kiekiai, pakliūvantys su atmosferos iškritomis į sąlygiškai natūralias ekosistemas ir taršos dalis, pasiekianti miško paklotę; atlikti ozono koncentracijos aplinkos ore tyrimai Preilos EMEP stotyje; įvertinti sunkiųjų metalų ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekiai, pakliūvantys su atmosferos iškritomis į sąlygiškai natūralias ekosistemas. Nustatyta, kad didžiausią poveikį teršalų koncentracijoms integruoto monitoringo stotyse, įrengtose toli nuo vietinių taršos šaltinių, daro SO2 ir NO2 emisijos šaltiniai, esantys centriniuoe ir pietiniuose Europos regionuose. Sąlygiškai natūraliose ekosistemose destrukcijų mastus lemia patenkantis į jas cheminių priemaišų kiekis ir pačių ekosistemų buferinė geba. Sugerdami atmosferoje esančias vandenyje tirpias chemines priemaišas, krituliai grąžina jas sausumos ir vandens ekosistemoms.
Vykdant sutartis taip pat surinkti duomenys apie 2014 m. ir 2015 m. į aplinkos orą išmestus teršalų kiekius jų ir tolimųjų oro teršalų pernašų sukeliamas apkrovas Lietuvos žemės paviršiui bei įvertinti poveikiai natūralioms ekosistemoms. Surinktų duomenų pagrindu atlikti skaičiavimai parodė, kad pietiniuose ir pietvakariniuose Lietuvos regionuose stebimi oksiduotos sieros ir maistinio azoto kritinių apkrovų viršijimai. Mažiausios šių medžiagų kritinių apkrovų vertės nustatomos šiaurinėje Lietuvos teritorijos dalyje.
An analysis of long-range transboundary air pollution flow and emissions; an assessment of long-range transmission of air pollutants and its impact on water bodies, including the collection of relevant data.
In order to evaluate the impact of long-range transboundary air pollution to the overall Lithuanian air basins pollution level the sale-purchase contract (No. 28TP-2014-95) with Centre of Physical Science and Technology the sale-purchase contract was signed. Contract should be implemented by 2016-04-30 and an amount of funding is to be 28962 Eur.
In order to conduct a study about air emissions, including assessment and forecast, and to assess critical loads and critical levels the sale-purchase contract (No. 28TP-2014-68) was signed with Centre of Physical Science and Technology. Contract should be implemented by 2016-04-30 and an amount of funding is to be 28672.38 Eur.
All contracts were successfully implemented.
As mentioned above, aims of these contracts were to evaluate the impact of long-range trans boundary air pollution to the overall Lithuanian air basins pollution level, as well as to assess and forecast air emissions and critical loads. The following activities were implemented in 2015:
• Evaluation of possible contribution from long-range transport of air pollutants and its impacts on the overall Lithuanian air basins pollution level
• Assessment of chemical composition and ion concentrations in atmospheric precipitations and changes in chemical concentration of precipitations reaching the forest floor
• Measurements of ozone concentration in Preila EMEP monitoring station
• Assessment of atmospheric deposition of heavy metals and polycyclic aromatic hydrocarbons in relatively natural ecosystems
According to studies, the most significant contribution to SO2 and NO2 concentrations come from emission sources which are located in Central and Southern Europe.
Furthermore, calculations of critical loads from 2014 and 2015 emissions data showed that critical loads of oxidized sulphur and nutrient nitrogen were exceeded in the southern and south-western parts of Lithuania. The lowest critical loads values were calculated for northern parts of Lithuania.
Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų komponentams įvertinimo atlikimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-120 (1 viešojo pirkimo dalis (sumedėjusios augmenijos)) su Aleksandro Stulginskio universitetu. Sutarties trukmė - iki 2016-04-30. Sutarties kaina - 35.044,02 Eur.
Vykdoma veikla buvo išskirta į 2 dalis.
Vykdant paslaugos pirmąją dalį, 2015 m. atlikti visi kasmetiniai tyrimai Aukštaitijos ir Žemaitijos kompleksinio monitoringo stočių uždaruose upelių baseinuose. Įvertinti su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautai per biologinius sąlygiškai natūralių ekosistemų elementus ir poveikis jiems vykdant sumedėjusios augalijos tyrimus Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose: tyrimo ploteliuose įvertinta augančių medžių būklė, nustatyti ją sąlygojantys aplinkos veiksniai, remiantis 2015 m. duomenimis; intensyvaus tyrimo stacionaruose ir visame baseine atlikti dinaminiai dendroekologiniai tyrimai medžių iškritimui ir prieaugiui įvertinti (nustatyti medžių dendrometrinius parametrai, įvertinta medžių lajų būklė); stočių baseinuose atliekamais medynų vystymosi eigos stebėjimais nustatyti medžių iškritimo, atsikūrimo ir prieaugio parametrai bei įvertinti jų pokyčiai; tyrimo ploteliuose nustatyta medynų biomasė ir atlikti bioelementų kiekio tyrimai, nustatyti rūšinės sudėties, amžiaus ir tankumo parametrai bei išaiškinti jų pokyčiai; tyrimo ploteliuose atlikti saulės fotosintetiškai aktyvios spinduliuotės matavimai; atlikti nuokritų sezoniniai stebėjimai (nustatyti nuokritų kiekiai kas mėnesį bei kas ketvirtį, kas ketvirtį į atitinkamą akredituotą laboratoriją pristatyti ir ištirti surinkti nuokritų pavyzdžiai sunkiųjų metalų ir pagrindinių elementų koncentracijoms nustatyti); atlikta lapijos fizinių-cheminių parametrų analizė; užtikrinant sunkiųjų metalų kiekio samanose matavimų vykdymą, surinkta reikiama medžiaga akredituotoje laboratorijoje cheminėms analizėms atlikti; įvykdyti epifitinių kerpių rūšinės įvairovės, gausumo ir būklės bei bendrijų vystymosi parametrų ir sausumos žaliadumblių būklės pokyčių stebėjimai; nustatyti medžių pažeidimai bei jų įtaką medžių būklei, nuokritų sezoninė dinamika bei jų užterštumas sunkiaisiais metalais, lapijos ir samanų užterštumas sunkiaisiais metalais, epifitinių kerpių ir sausumos žaliadumblių būklės pokyčių priežastys bei jos įvertintos; gauti 2015 m. duomenys palyginti su turimais 2014 m. bei 1993-2014 m. laikotarpio duomenimis.
Vykdant paslaugos antrąją dalį, 2015 m. Aukštaitijos kompleksinio monitoringo stotyje buvo užtikrinta oro, kritulių, vandens ir kitų elementų būklės lauko tyrimų kokybė, tyrimus vykdant pagal ICP IM ir EMEP programų bei ICP IM Vadovo reikalavimus, vadovaujantis Aukštaitijos IM stotyje tiriamų fizikinių, meteorologinių, oro ir vandens parametrų bei tyrimų apimčių sąrašu: ištirti aplinkos būklės parametrai (fizikiniai, meteorologiniai, oro ir vandens), privalomi pagal ICP IM reikalavimus, Aukštaitijos IM stoties teritorijoje ir tyrimų poligone atliekant režimo bandinių paėmimo ir matavimo darbus; užtikrinta visapusė ICP IM programos reikalavimus sąlygiškai natūralių ekosistemų tyrimų stotims atitinkanti Aukštaitijos IM stoties priežiūra ir eksploatacija, sudarant kokybiškas sąlygas efektyviam tolimųjų oro pernašų įtakos Lietuvos oro baseino kokybei tyrimui; užtikrintas duomenų ir paimtų bandinių pristatymas atitinkamoms akredituotoms laboratorijoms specializuotiems tyrimams numatytu laiku; užtikrinta stotyje instaliuotos ir naudojamos mokslinės įrangos kvalifikuota priežiūra ir savalaikis gedimų šalinimas; remiantis atliktų tyrimų rezultatais, parengta informacija apie tyrimo rezultatus, skirta pateikti ICP IM programai vadovaujančiam Suomijos aplinkos institutui (SYKE); pateikti duomenys ir suvesti į xls formatą Suomijos aplinkos institutui pateikti.
Effects of Long-range Transboundary Air Pollution on woody vegetation of semi natural Ecosystems.
In 2015 all measurements carry out in accordance with the Manual of ICP IM program. The data and IM station work quality deliver also. Impacts of Long-range Transboundary Air Pollution on woody vegetation in semi natural Ecosystem. This data are compared with the available data for the year 1993-2014. The research results prepared by the Finnish Environment Institute (SYKE) - supervise of ICP IM program.
Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikio sąlygiškai natūralių ekosistemų komponentams įvertinimo atlikimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-122 (2 viešojo pirkimo dalis (žolinės augmenijos)) su Gamtos tyrimų centru. Sutarties trukmė - iki 2016-06-30. Sutarties kaina - 12.332,79 Eur.
Veiklos tikslas − įvertinti 2015 m. su tolimosiomis oro pernašomis iš kitų valstybių atneštų teršalų srautų poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų žolinės augalijos būklei, atlikti šių ekosistemų parametrų savybių pokyčių analizę, taip įgyvendinant Bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą (ICP IM programą).
Vykdant veiklą įgyvendinti šie uždaviniai:
1. atlikti Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijų žolių-krūmokšnių ir samanų-kerpių ardų rūšių tyrimai;
2. nustačius augalijos rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrus, atlikta išsami intensyvaus stebėjimo laukeliuose surinktos medžiagos analizė;
3. nustačius augalijos rūšinės įvairovės, dažnumo ir padengimo parametrus, atlikta išsami visame baseine Aukštaitijos IM ir Žemaitijos IM stočių teritorijose surinktos medžiagos analizė;
4. išanalizuoti turimi žolinės augalijos tyrimų pagal ICP IM programą 2013 m. duomenys;
5. įvertinti ir palyginti 2015 m. duomenys su turimais 2013-2014 m. ir ilgalaikių tirtų parametrų tyrimų Aukštaitijos ir Žemaitijos IM stočių teritorijose duomenimis (1994-2010 m. laikotarpyje), identifikuoti pokyčiai, išanalizuotos ir detalizuotos jų priežastys ir pateiktos išvados;
6. nustatytos augalijos struktūros/rūšinės sudėties/gausumo pokyčių priežastys bei įvertinta jų daroma įtaka;
7. parengta informacija apie tyrimų rezultatus ICP IM programai vadovaujančiam Suomijos aplinkos institutui (SYKE).
Effects of Long-range Transboundary Air Pollution on grass vegetation of semi natural Ecosystems.
In 2015 all measurements carry out in accordance with the Manual of ICP IM program. Impacts of Long-range Transboundary Air Pollution on grass vegetation in semi natural Ecosystem. This data are compared with the available data for the year 1994-2010 and 2013-2014. The research results prepared by the Finnish Environment Institute (SYKE) - supervise of ICP IM program.
Mokslo tyrimų ir paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-36 (Aplinkos bei atmosferos užterštumo radionuklidais Lietuvoje įvertinimas) su Valstybiniu mokslinių tyrimų institutu ir Fizinių ir technologijos mokslų centru. Sutarties trukmė - iki 2016-03-01. Sutarties kaina - 5.789,85 Eur.
Paslaugos teikėjas įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus:
1. 2015 metais Ignalinos AE aplinkoje paimtuose atmosferos aerozolių mėginiuose nustatė technogeninių ir gamtinių radionuklidų tūrinius aktyvumus;
2. matavimų rezultatų pagrindu atliko jonizuojančios spinduliuotės dozės skaičiavimus, siekiant operatyviai įvertinti, atominės energetikos plėtojimo laikotarpiu regione ir kaimyninėse valstybėse, radiologinę situaciją Lietuvos Respublikoje;
3. įvertino ir aprašė tirtų parametrų pokyčius per 2012-2015 m. laikotarpį, išanalizavo ir įvertino poveikį aplinkai.
Tyrimų rezultatai išanalizuoti ir pateikti ataskaitoje, pirminiai matavimų duomenys suvesti į Agentūros aplinkos informacinę sistemą AIVIKS.
Contract with the Center for Physical Sciences and Technology (CPST) on performing of scientific research on evaluation of radioactive contamination of the environment and atmosphere (No of contract 28TP-2015-36). Contract implementation till 01-03-2016. The sum of contract - 5789.85 Eur.
CPST:
1. Has measured activity concentrations of natural and anthropogenic radionuclide's in the atmospheric aerosols samples that were taken in the vicinity of Ignalina NPP during 2015;
2. Calculated exposure dose on the base of measurement results for evaluation of radiological situation in Lithuania and possible impact of nuclear facilities in neighborhood;
3. Evaluated and described trends of measured activity concentrations during 2012-2015, analysed possible impact on the environment.
Results of research were presented in the report, results of measurement were placed to the environmental database AIVIKS.
Veikla 1.1.4. Kuršių marių dugno nuosėdų biogeninių junginių tyrimai, siekiant nustatyti jų kiekį skirtingo tipo nuosėdose, įvertinti jų kaupimosi nuosėdose bei migracijos atgal į vandenį ypatumus, dugno nuosėdų biogenų įtaką marių būklei, jų balansą ir išnešimą į Baltijos jūrą
(Investigation and assessment of nutrients in the Curonian lagoon sediments, and its impact on water quality)
Kuršių marių dugno nuosėdų maistingųjų medžiagų ir jų poveikio Kuršių marių ekosistemai tyrimų paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-19/SUT-15P-13 su Klaipėdos universitetu. Sutarties trukmė - iki 2016-08-30. Sutarties kaina - 241.803,75 Eur.
Pagrindiniai rezultatai:
1. Atlikti biocheminiai tyrimai, reikalingi vertinant maistingųjų medžiagų kiekius Kuršių marių dugno nuosėdose ir jų poveikį medžiagų balansui.
2. Remiantis atliktais lauko tyrimais bei biocheminių, hidrodinaminių ir nešmenų transporto modelių skaičiavimų rezultatais, įvertintas antrinės (iš dugno nuosėdų) taršos poveikis Kuršių marių maistingųjų medžiagų balansui.
3. Pateiktos rekomendacijos monitoringo programai, siekiant įvertinti maistingųjų medžiagų dugno nuosėdose įtaką vandens kokybei ir priemones būklei vertinti.
Veikla 1.1.5. Žemės dangos klasių pokyčių nustatymas, jų pasiskirstymo ir kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnio įvertinimas
(Assessment of land cover changes)
Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimo vietiniu lygmeniu paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis su Lietuvos geografų draugija. Sutarties trukmė - iki 2016-02-01. Sutarties kaina - 20.273,40 Eur.
Pagrindiniai rezultatai: kraštovaizdžio stebėsena detaliu lygmeniu ir realiu laiku yra neatsiejama šiuolaikinės civilizacijos, sąmoningai siekiančios optimalios gyvenamosios aplinkos, sisteminės veiklos dalis. Intensyvi visuomenės teritorinė veikla daro didelį poveikį kraštovaizdžiui, gamtinių ir antropogeninių komponentų sukurtai mūsų gyvenamajai aplinkai. Sudėtinga gamtinių ir visuomenės veiksnių sąveika teritorijoje, kuri turi užtikrinti tiek gamtos, tiek visuomenės optimalų koegzistavimą nulemia poreikį stebėti pačios erdvinės sistemos (kraštovaizdžio) būklę, siekiant laiku pastebėti ir užkirsti kelią neigiamiems, žalingiems ir pavojingiems aplinkos procesams. Atsižvelgiant į pastebėtas inertiškas žemės dangos pokyčių bei juos nulemiančių taip pat gana inertiškų veiksnių tendencijas, galima prognozuoti, kad per artimiausius 5 metus:
- toliau mažės dirbamos žemės plotai daugumoje kraštovaizdžio tipų.
- mažės brandžių medynų dėl dominuojančių plynų ir atvejinių kirtimų plėtros.
- plėsis užstatymas kaimiškose vietovėse prie didelių miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kt.) bei prie ežerų pakrančių.
- plėsis energetinio kraštovaizdžio plotai.
Išvada: Lietuvos kraštovaizdžio žemėnaudinė struktūra išlieka labai nestabili dėl besikeičiančių ekonominių, socialinių ir kultūrinių sąlygų, ir ypatingai destabilizuotos yra ekotoninės (pereinamosios) juostos tarp žemės ūkio plotų ir miškų, o taip pat dauguma miškų, nepriklausančių specifinėms saugomoms teritorijoms.
Veikla 2.1.1 Rizikos vandens telkinių būklės tyrimai, taršos šaltinių ar kitų priežasčių, lemiančių rizikos vandens telkinio būklę, identifikavimas, būklės gerinimo priemonių parinkimas
(Investigation of water quality problems and preparation of proposals for measures for risk water bodies)
Rizikos vandens telkinių būklės tyrimų, taršos šaltinių ar kitų priežasčių, lemiančių rizikos vandens telkinio būklę, identifikavimo, būklės gerinimo priemonių parinkimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-65 su Aleksandro Stulginskio universitetu. Sutarties trukmė - iki 2016-09-30. Sutarties kaina - 153.843,26 Eur.
Projekto metu buvo išanalizuoti per 2014-2015 m. surinkti monitoringo duomenys, nustatyti pagrindiniai taršos šaltiniai, išanalizuoti taršos mažinimo priemonių pavyzdžiai bei pasiūlytos preliminarios priemonės, kaip būtų galima sumažinti į telkinius patenkančią taršą bei pagerinti rizikos vandens telkinių būklę.
Research of status of water bodies, identification source or other reasons that determine status of water bodies, propose measures aim to improve status of water bodies.
Purchase contract No. 28TP-2014-65 with University of Aleksandras Stulginskis. Duration of the contract - to 2016-09-30. The contract price - 153843.26 Eur.
During the project activities were collected data of water bodies status of 2014-2015 years, it has been identified main source of pollution and proposed measures aim to improve the status of water bodies. The main source of pollution are agriculture and point source pollutions. The main measures, which was proposed, are wider buffer strips near the water bodies, ecological farming promotion, installation of wetlands and sedimentation ponds, strengthen control of point source pollution and so on.
Veikla 2.1.2. Klaipėdos uosto akvatorijos vandens būklės problemų priežasčių įvertinimas ir priemonių vandens būklės problemoms spręsti parinkimas
(Identification of causes on the status of the water of the Klaipeda seaport, and selection/development of measures toaddress it)
Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos tyrimai, vertinimas ir vandenų valdymo gerinimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. SUT-15P-11/28TP-2015-14 su Klaipėdos universitetu. Sutarties trukmė - iki 2016-04-30. Sutarties kaina - 381278,96 Eur.
Pateiktos rekomendacijos dėl pavojingų medžiagų, oro taršos iš laivų, laivybos incidentų, susijusių su aplinkos tarša, bei kitų aplinkos būklę įtakojančių veiksnių poveikio sumažinimo Klaipėdos uosto zonoje, taip pat valstybinių ir ūkio subjektų KVJU monitoringo programų analizė bei pasiūlymai dėl jų patobulinimo.
Veikla 2.1.3. Hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams, kuri atsiranda dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo, įvertinimo metodikos parengimas
(Development of a methodology for the assessments of the damage done by hydropower plants)
Hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams įvertinimo metodikos parengimo paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2015-24 su UAB „Civitta" kartu su Gamtos tyrimų centru ir Lietuvos energetikos institutu. Sutarties trukmė - iki 2016-12-31. Sutarties kaina - 22.777,91 Eur.
Aplinkos apsaugos agentūra, įgyvendinant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1617 „Dėl Ventos upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams Ventos upių baseinų rajone pasiekti patvirtinimo" numatytas priemones, siekia sukurti moksliniais tyrimais pagrįstas metodikas, kurios leistų įvertinti hidroelektrinių daromą žalą vandens ir susijusioms ekosistemoms dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo, ir nustatyti neigiamo poveikio mažinimo bei kompensavimo priemones.
Vykdant darbus metodikų sukūrimui buvo apžvelgta naujausia pasaulyje taikoma praktika vertinant neigiamą hidroelektrinių poveikį ir naujausi moksliniai tyrimai. Atlikus apžvalgą ekspertai įvertino, kokiems elementams hidroelektrinės daro arba gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį ir kokiems elementams daromas reikšmingas poveikis turi būti draudžiamas, ribojamas ar kontroliuojamas, kadangi kitu atveju galėtų sukelti reikšmingus ir kartais negrįžtamus pakitimus vandens ir susijusioms ekosistemoms.
Kitas esminis darbų etapas, parengti metodikas, kurios leistų vertinti hidroelektrinių padaryto neigiamo poveikio reikšmingumą ir jo mąstą. Etapo svarbiausi laukiami rezultatai:
1) parengti metodiką, kuri leistų įvertinti, kokius rodiklius viršijus ar veiksmus atlikus, neigiamas poveikis tampa reikšmingas ir reikalinga įvertinti padarytą žalą bei numatyti neigiamo poveikio mažinimo, panaikinimo ar kompensavimo priemones;
2) parengti metodiką, kuri leistų apskaičiuoti hidroelektrinių padarytą žalą vandens ir susijusioms ekosistemoms, jei nustatoma, kad neigiamas poveikis buvo reikšmingas.
Svarbiausi metodikų tikslai - kad jos apimtų kuo išsamesnį neigiamo poveikio reikšmingumo ir žalos vertinimą vandens ir susijusioms ekosistemoms, tačiau tuo pačiu būtų lengvai taikomos asmenų, atliekančių valstybinę objektų kontrolę, ir nereikalautų jokių nebūtinų tyrimų ar rodiklių, kurie turi labai menką įtaką galutinių rezultatų tikslumui, bet labai apsunkina praktinį metodikų taikymą ir skaičiavimus.
Rezultatai yra parengti, jų pagrindu bus tobulinami šiuo metu taikomi žalos vertinimo metodai ir, po konsultacijų su suinteresuotomis šalimis, susijęs teisinis šios srities reguliavimas.
The project "Development of a Methodology for the Assessment of the damage done by Hydropower Plans" had an objective to create innovative approach for environmental damage assessment that can extremely simplify the evaluation of potential negative effects arising from the failure to comply with environmental requirements by the hydropower plant operators. Using the latest research results in related fields it is expected that the project outcomes will allow for a very significant simplification of environmental damage assessment, to abandon unnecessary evaluations and costly research, to speed up the decision-making for the state authorities carrying out the control and improve legal regulation of the related fields.
Veikla 2.1.5. Techninės bazės, reikalingos vykdyti vandens telkinių monitoringą, sukūrimas
(Establishement of technical base for monitoring of water bodies)
Veiklos metu vykdytas techninės bazės, reikalingos vykdyti vandens telkinių monitoringą ir valstybinę kontrolę, sukūrimas. Veiklos trukmė - 2017-04-30.
2016 m. įsigytas masių spektrometras, leidžiantis operatyviai ištirti mėginius dėl eilės pavojingų medžiagų buvimo ir jų koncentracijų vandens telkiniuose ar nuotekose.
Be to, vykdant veiklą įsigytas įrangos komplektas (matavimo prietaisai, mėginių paėmimo, kita laboratorinė įranga bei priemonės), reikalingas mėginių paėmimui ir nustatymui, vykdant valstybinę aplinkos monitoringo programą ir valstybinę laboratorinę kontrolę.
Establishement of technical base for monitoring of water bodies
A technical base needed for monitoring water bodies is being developed during the implementation of the activity. Duration time till 2017-04-30.
TOF Mass spectrometer with ultra-high performance liquid chromatography (uhplc) and with Direct Sample Analysis System was bought in 2016. It lets to identify hazardous substances and to determine concentrations in surface water and waste water.
Besides this, the set of equipment (measuring devices, sampling, laboratory equipment and other measures), necessary for taking samples and identification of chemicals during the implementation of the state environmental monitoring program and the state laboratory control, had been purchased.
Veikla 3.1.1. Pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių (šlapynių, drenažo nuotėkio valdymo sistemos, sedimentacijos tvenkinėlių) įgyvendinimas ir efektyvumo vandens telkinių ekologinei būklei tyrimai
(The installation of diffuse water pollution abatement measures (wetlands, sedimentation ponds and controlled drainage systems) and the assessment of their effectiveness)
Pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimo pilotiniame baseine darbų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-81 su UAB „Aplinkos inžinierių grupė". Sutarties trukmė - iki 2016-08-30. Sutarties kaina - 413.774,93 Eur.
Sutarties tikslas - įrengti ir išbandyti priemones (šlapynes, drenažo nuotėkio valdymo sistemas ir sedimentacijos tvenkinėlius), skirtas mažinti vandens taršą iš pasklidųjų žemės ūkio taršos šaltinių pilotiniuose upių baseinuose, bei pakeisti gaires tolesniam šių priemonių diegimui šalies mastu. Visos sutartyje numatytos pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonės yra įrengtos, t.y., viena šlapynė, trys sedimentaciniai tvenkinėliai ir dešimt reguliuojamo drenažo sistemų. Sutartis įvykdyta laikantis jos techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Vykdant sutartį buvo:
1. Atlikti žemės ūkio pasklidosios taršos (azoto ir fosforo) matavimai ir tyrimai melioracijos sistemose, vandens telkiniuose, dirvožemyje.
2. Atlikti azoto ir fosforo apkrovų, išsiplovimo, erozijos, jų sulaikymo skaičiavimai naudojant Švedijoje taikomus skaičiavimo metodus, Pensilvanijos fosforo indekso skaičiavimus, Danijos fosforo indekso skaičiavimus.
3. Pagrįstos pilotinių švelninančių priemonių (1 šlapynės, 3 sedimentacijos tvenkinėlių, 10 kontroliuojamo drenažo nuotėkio valdymo sistemų) įrengimo vietos, suprojektuotos bei įrengtos minėtos priemonės.
4. Parengtas priemonių monitoringo planas ir visuomenės informavimo planas.
5. Atliktas priemonių monitoringas.
6. Atliktos visuomenės informavimo veiklos.
7. Parengtos rekomendacijos galimiems žemės ūkio taršos mažinimo priemonių įrengėjams.
8. Parengtos pasklidosios žemės ūkio taršos mažinimo gairės skirtos priemonių įrengimui šalies mastu.
Rekomendacijos galimiems žemės ūkio taršos mažinimo priemonių įrengėjams
Sedimentacinių tvenkinėlių projektas
Drenažo nuotėkio valdymo sistemų projektas
The installation of diffuse water pollution abatement measures in pilot river basins. Public procurement contract Nb. 28TP-2014-81 with JSC „Environment Engineering Group". The deadline of agreement 2016-08-30. Contract sum - 413 774.93 euros.
The aim of the activity was to install and test abatement measures (wetlands, sedimentation ponds and controlled drainage systems) designated to reduce water pollution from diffuse agricultural sources in pilot river basins and to prepare guidelines for the implementation of measures at a country scale. All pollution abatement measures required by the agreement were installed: one wetland, three sedimentation ponds and ten controlled drainage systems.
This required the completion of different soil and water measurements and well as assessments of already existing data for the selection of suitable sites for the installation of abatement measures. Moreover, monitoring activities of abatement measures were performed during pre, during and post installation phases. Different public events were organized to inform and involve stakeholders into project activities and demonstrate the benefits of the such type pollution abatement measures. Lastly, different recommendations for the implementation of measures for the farmers and local stakeholders and for the policy makers were prepared.
Veikla 3.1.2. Ištiesintos upės renatūralizavimas ir jo efektyvumo upių ekologinei būklei tyrimai
(Straightened river renaturalization and the measurement of it's effectiveness to river ecological status)
Upių renatūralizavimo darbų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 28TP-2014-82 su VŠĮ „Grunto valymo technologijos". Sutarties trukmė - iki 2017-01-31. Sutarties kaina - 173.117,47 Eur.
Renatūralizacijos priemonės įrengtos trijose upėse: Vašuokoje, Viešintoje, Vyžuonoje. Spaudoje buvo pristatoma informacija apie priemonių įrengimo tikslus, naudą. Suorganizuota išvyka apžiūrėti įrengtas renatūralizavimo priemones. Parengtos praktinės rekomendacijos upių renatūralizavimui atlikti.
Praktinės rekomendacijos upių renatūralizavimui atlikti
Renaturalization measures have been installed in three rivers: Vašuoka, Viešinta, Vyžuona. Public was informed about the objective and benefits of the activity. The visit for the interested parties to see installed renaturalization measures was organized. Practical recommendation for river renaturalization were prepared.
Veikla 3.1.3. Žuvų migracijos kliūčių šalinimas ir šalinimo efekto vandens telkinio ekologinei būklei tyrimai
(Removal of obstacles to fish migration and research on the removal effect on the ecological status of the water body)
Žuvų pralaidos ant Žalesos upės ties Skirgiškėmis projektavimo, projekto vykdymo priežiūros bei projekto ekspertizės paslaugų viešojo pirkimo - pardavimo sutartis su V. Žulio firma „Kumponas" kartu su G. Lietuvininko firma „Gedilieta". Sutarties trukmė - iki 2017-02-28. Sutarties kaina - 13.180,00 Eur.
Skirgiškių žuvų pralaidos (hidrotechnikos statinio) statybos rangos viešojo pirkimo - pardavimo 2016-09-02 sutartis su UAB „Jonavos hidrotechnika". Sutarties trukmė iki 2017-02-28. Sutarties kaina - 119 845,43 Eur.
Statinio statybos techninės priežiūros paslaugų 2016-10-21 sutartis su UAB „Dividio". Sutarties trukmė iki 2017-02-28. Sutarties kaina - 1210,00 Eur.
Pagal UAB „Kumponas" 2016 m. parengtą Žuvų pralaidos ant Žalesos upės ties Skirgiškėmis įrengimo techninį darbo projektą (Nr. 28TP-TDP-H-P) ir Vilniaus r. sav. administracijos 2016-10-06 išduotą statinio statybos leidimą, UAB „Jonavos statyba" nuo 2016 m. spalio iki 2017 metų balandžio mėn. atliko žuvitakio statybos darbus. Statinio statybos techninę priežiūrą atliko UAB „Dividio". Skirgiškių žuvų pralaidos statybos užbaigimas buvo patvirtintas 2017-04-12 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudarytos Statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktu.
This project consisted of the construction fish bypass for salmon and trout in River Zalesa. Fish bypass technical project has been designed, and specifications have been prepared in 2016. All technical documentation was approved, all permits were granted, contractors were selected and awarded contracts. The construction of fish bypass was started in September of 2016. The fish passage was completed in April of 2017.
Technical design project price - 13 180,00 Eur. Construction price - 119 845,43 Eur.
Veikla 3.1.5. Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimas
(Establishment of a system for analysis, research and treatment of ballast waters)
Projekto „Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos tyrimų, vertinimų ir vandenų valdymo gerinimo" paslaugų sutarties (Nr. SUT-15P-10/28TP-2015-15) I pirkimo dalies „Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje paslaugos". Sutarties trukmė - 2016-03-01. Sutarties kaina - 101 277,22 Eur.
Lietuva rengiasi 2004 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės ratifikavimui ir Konvencijos reikalavimų įgyvendinimui. Konvencija siekiama užkirsti kelią, sumažinti ir galiausiai panaikinti kenksmingų ir ligas sukeliančių vandens organizmų platinimą, vykdant laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymą ir kontrolę.
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centras vykdo projektą „Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimo Lietuvoje paslaugos“, kurio tikslas yra išanalizuoti dabartinę situaciją Lietuvoje, susijusią su balastinių vandenų ir nuosėdų valdymu, numatyti Konvencijos įgyvendinimo būdus. Taip pat nustatyti su balastiniais vandenimis atkeliaujančių nevietinių žuvų ir mikroorganizmų rūšis, jų riziką, parengti reikalavimus Lietuvos uostams ir į juos atplaukiantiems laivams.
Projekto metu buvo išanalizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su balastinių vandenų ir nuosėdų valdymu ir įvertintas jų atitikimas Konvencijos reikalavimams bei įgyvendinimas Lietuvoje. Taip pat pateikta kitų šalių (Danijos, Švedijos, Rusijos Federacijos, Vokietijos, Norvegijos, Brazilijos, Kanados) praktikos, balastinio vandens valdymo srityje, analizė; parengtos Konvencijos reikalavimų įgyvendinimo taisyklės laivams dėl balastinių vandenų valdymo plano sudarymo ir tvirtinimo procedūrų, balastinių vandenų valdymo įrangos ir dokumentacijos, nustatytas papildomų teisės aktų reikalingumas siekiant tinkamai įgyvendinti Konvencijos reikalavimus; įvertintos nevietinių rūšių patekimo galimybės į Lietuvos vandenis su laivų balastiniais vandenimis ir nuosėdomis; nustatyti pagrindiniai pasaulio uostai/vandenys, iš kurių laivai su balastiniais vandenimis galėtų kelti didžiausią riziką vietinėms ekosistemoms; atliktas kompleksinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tyrimas dėl aptinkamų nevietinių rūšių, jų gausos ir reikšmės ekosistemoms bei parengta jūrų uostų stebėjimo (monitoringo) dėl nevietinių rūšių vykdymo tvarka; įvertinus visus gautus rezultatus, parengta Konvencijos nuostatų valdymo schema.
Projekto viešinimo renginiai
2015-06-18 vykusio renginio metu pristatyti pranešimai:
Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimas Lietuvoje
Ištiesintos upės atkarpos renatūralizavimas
Aplinkos bei atmosferos užterštumo radionuklidais įvertinimas
Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu
Kuršių marių dugno nuosėdų maistingųjų medžiagų ir jų poveikio Kuršių marių ekosistemai tyrimai
Tolimųjų oro teršalų pernašų poveikis natūralioms ekosistemoms
2016-04-07 vykusio renginio metu pristatyti pranešimai:
Kraštovaizdžio struktūros pokyčių probleminiuose arealuose vertinimas vietiniu lygmeniu
Kuršių marių dugno nuosėdų maistingųjų medžiagų ir jų poveikio Kuršių marių ekosistemai tyrimai
Laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės sistemos kūrimas Lietuvoje
Pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimo pilotiniame baseine darbai
Priority Substances Inventarization and Monitoring Programme Optimization
Radiologinės aplinkos bei atmosferos užterštumo radionuklidais įvertinimas
Ūkinikavimo baseino teritorijoje poveikio vandens telkiniams bei agroekosistemoms vertinimas
Žolinės augmenijos tyrimai pagal ICP IM programą
Žuvų tyrimai paviršiniuose vandens telkiniuose
2017-01-10 vykusio renginio metu pristatyti pranešimai:
Hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams įvertinimo metodikos parengimas
Makrofitų tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių mariose
Kuršių marių dugno nuosėdų maistingųjų medžiagų ir jų poveikio Kuršių marių ekosistemai tyrimai
Pasklidosios vandens taršos mažinimo priemonių įrengimo pilotiniame baseine darbai
Ištiesintų upių atkarpų renatūralizavimas
Skirgiškių žuvų pralaidos esamoje užtvankoje ant Žalesos upės įrengimas
