2.1   Foninis atmosferos oro užterštumas.   BŪKLĖ

2.2.  Pagrindinių oro teršalų vidutinės metinės koncentracijos labiausiai teršiamose Lietuvos miestų vietose.   BŪKLĖ
2.3.  Vidutinės paros KD10 koncentracijos ribinės vertės viršijimai.   BŪKLĖ
2.4.  8 val. O3 koncentracijos siektinos vertės viršijimai.   BŪKLĖ
2.5.  1 val. NO2 koncentracijos ribinės vertės viršijimai.   BŪKLĖ
2.6.  Į atmosferą išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir bendro vidaus produkto kaita.   VEIKIANTI JĖGA
2.7.  Pramonės, energetikos ir transporto sektorių išmetamų į atmosferą teršalų kiekio ir bendrojo vidaus produkto kaita.   VEIKIANTI JĖGA
2.8.  Į atmosferą išmetamų pagrindinių teršalų kiekis.   APKROVA
2.9.  Nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai atmosferos sektoriuje.   APKROVA

2.10.  Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, pirminės energijos ir biodegalų kiekis.   ATSAKAS

 

 

<Į titulinį psl.>

 

 

2.1. Foninis atmosferos oro užterštumas. BŪKLĖ

 

 

Atmosferos teršalų vidutinės metinės koncentracijos mkg/m³

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Teršalų koncentracija atmosferoje kinta dėl nevienodos teršalų buvimo atmosferoje trukmės, kurią nulemia jų fizinės bei cheminės savybės ir dėl nuolat vykstančių atmosferos valymosi procesų.
Didelė teršalų koncentracijų kaita būdinga visiems tirtiems sieros ir azoto junginiams. Azoto junginių koncentracijai būdingi ryškūs sezoniniai svyravimai – didesnės koncentracijos atmosferos ore matuotos šaltuoju metų laiku, mažesnės – šiltuoju. Nustatyta, kad vidutinės 2009 m. teršalų koncentracijos Preiloje yra ženkliai didesnės nei Aukštaitijos (nuo 26 % SO₂, iki 73 % SumNH₄ ir Žemaitijos stotyse (nuo 47 % SumNO₃ iki 88 % SumNH₄). Tik azoto dioksido vidutinė metinė koncentracija Preiloje buvo 1,4 karto didesnė nei Aukštaitijos ir nežymiai (< 5%) mažesnė nei Žemaitijos stotyje. Beveik dvigubai mažesnis metinis kritulių kiekis Preiloje nei Žemaitijoje ir Aukštaitijoje gali būti didesnių teršalų koncentracijų priežastimi. Visose stotyse stebima azoto junginių metinių koncentracijų mažėjimo tendencija per 2006-2009 m.

 

Foninis atmosferos oro užterštumas vidutinės metinės koncentracijos

 

Vidutinės metinės koncentracijos	Aukštaitija	Žemaitija	Preila
SO2, mkgS/m3	0,31	0,24	0,39
NO2, mkgN/m3	0,59	0,86	0,84
aerSO42-, mkgS/m3	0,65	0,53	0,83
sumNO3, mkgN/m3	0,36	0,38	0,56
sumNH4, mkgN/m3	0,88	0,81	1,52

 

    aerSO₄^2- – sulfatų aerozolinės dalelės;
    sumNO₃ – nitratų suma;
    sumNH₃ – amonio suma.

<Į pradžią>

 

 

2.2.  Pagrindinių oro teršalų vidutinės metinės koncentracijos labiausiai teršiamose Lietuvos miestų vietose. BŪKLĖ

 

 

Vidutinės metinės NO₂ ir KD₁₀ koncentracijos labiausiai užterštose Lietuvos miestų vietose 2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. kietųjų dalelių (KD₁₀), azoto dioksido (NO₂), benzeno ir švino vidutinės metinės koncentracijos Lietuvos miestų ore neviršijo nustatytų ribinių verčių. Vidutinė metinė KD₁₀ koncentracija buvo didesnė nei 2008 m., tuo tarpu, azoto dioksido metinis vidurkis daugelyje matavimų stočių sumažėjo. Vidutinės metinės KD₁₀ vertės 2009 m. skirtingose tyrimų vietose svyravo nuo 19 iki 29 mkg/m³. Vertinant oro užterštumą azoto dioksidu išryškėjo skirtumai tarp didesnių ir mažesnių miestų – didžiausias NO₂ metinis vidurkis nustatytas Vilniuje (32 mkg/m³), o mažiausias buvo Mažeikiuose (6 mkg/m³). Švino koncentracija Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose buvo mažesnė nei ankstesniais metais, o Vilniuje šiek tiek padidėjo. Vidutinė metinė benzeno koncentracija, palyginti su 2008 m. visur sumažėjo. Didžiuosiuose miestuose didesnės teršalų koncentracijos nustatytos prie intensyvaus transporto eismo gatvių.

    Jau penktus metus iš eilės KD₁₀, NO₂, benzeno ir švino vidutinė metinė koncentracija nei viename šalies mieste neviršijo nustatytų ribinių verčių. Vertinant ilgesnio periodo (2003-2009 m.) pagrindinių aplinkos oro teršalų duomenis, pastebima nedidelė mažėjimo tendencija.

 

Pagrindinių oro teršalų vidutinės metinės koncentracijos labiausiai teršiamose Lietuvos miestų vietose mkg/m³

 

Stotis	NO2	KD10	Ribinė vertė
Kaunas, Petrašiūnai	15	29	40
Klaipėda, Šilutės pl.	14	27
Vilnius, Žirmūnai	32	26
Panevėžys, Centras	13	26
Šiauliai	24	26
Jonava	8	26
Kėdainiai	8	25
Mažeikiai	6	23
N. Akmenė	-	19

 

<Į pradžią>

 

 

2.3.  Vidutinės paros KD10 koncentracijos ribinės vertės viršijimai. BŪKLĖ

 

 

Dienų, kai buvo viršyta KD₁₀ koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 2008-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

 

    2009 m. dienų skaičius, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD₁₀) paros ribinė vertė (50 mkg/m³), šalies miestuose neviršijo leidžiamos 35 dienų per metus ribos. Tačiau daugelyje oro kokybės tyrimo stočių nustatytas oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo didesnis nei 2008 m. Daugiausia dienų, kai kai vidutinė paros KD₁₀ koncentracija viršijo ribinę vertę, nustatyta sausio-balandžio ir gruodžio mėnesiais. 2009 m. žiemą orai buvo gana permainingi, užterštumas kietosiomis dalelėmis išaugdavo atšalus ir padidėjus išmetimams dėl intensyvesnio kūrenimo gaminant šiluminę energiją. Pavasaris buvo labai šiltas ir sausas, beveik visą balandžio mėnesį laikėsi nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos, be to, ne visose miestuose po žiemos gatvėse užsilikęs purvas buvo laiku ir tinkamai išvalytas. Tad įpusėjus metams KD₁₀ koncentrcijos viršijimų skaičius kai kuriuose miestuose buvo iki 5 kartų didesnis nei per visus 2008 m.  Lietingais vasaros ir rudens sezonais oro kokybė miestuose buvo gera, pasitaikė vos keletas dienų su KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimais.
    Nors dienų su kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimais skaičius neperžengia leistinos ribos jau antrus metus iš eilės, tačiau užterštumas šiuo teršalu išlieka svarbiausia aplinkos oro kokybės problema Lietuvos miestuose.

 

Vidutinės paros KD₁₀ koncentracijos ribinės vertės viršijimai, dienų skaičius

 

Stotis	Dienų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė 2008 m.	Dienų skaičius, kai buvo viršyta paros ribinė vertė 2009 m.	Leistinas viršyti dienų skaičius
Klaipėda, Šilutės pl.	8	33	35
Kaunas, Petrašiūnai	19	32
Šiauliai	11	31
Panevėžys, Centras	16	29
Klaipėda, Centras	9	29
Kėdainiai	5	29
Jonava	8	26
Vilnius, Savanorių pr.	10	22
Vilnius, Žirmūnai	30	19
Vilnius, Senamiestis	5	14
Vilnius, Lazdynai	5	12
Mažeikiai	9	11
N. Akmenė	5	9
Panevėžys, Parko g.	8	7

 

 

<Į pradžią>

 

 

2.4.  8 val. O3 koncentracijos siektinos vertės viršijimai. BŪKLĖ

 

 

Dienų skaičius, kai buvo viršyta ozono koncentracijos siektina vertė

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

 

    Ozonas (O₃) atmosferos pažemio sluoksnyje formuojasi vykstant fotocheminėms reakcijoms, kuriose dalyvauja azoto oksidai, lakieji organiniai junginiai ir kiti teršalai – taip vadinami ozono pirmtakai. Dėl ozono susidarymo aplinkos ore ypatumų didžiausia šio teršalo koncentracija paprastai stebima priemiesčiuose ar kaimo vietovėse, karštomis ir saulėtomis dienomis pavasarį ir vasarą. 2009 m. O₃ koncentracijos lygis buvo panašus, kaip ir 2008 m. Didžiausia ozono koncentracijos 8 valandų slankiojo vidurkio vertė viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 mkg/m³ ), tačiau niekur nebuvo viršyta nuo 2010 m. įsigaliojusi siektina vertė ( 120 mkg/m³ neturi būti viršijima daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį). 2009 m. Vilniaus aglomeracijoje didžiausias siektinos vertės viršijimų skaičius siekė 5 dienas per metus, Kauno aglomeracijoje – 1 dieną, Dzūkijos nacionaliniame parke esančioje foninėje stotyje – 9 dienas. Pastarųjų trijų metų (2007-2009 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, svyravo nuo 4 iki 8 dienų, t. y. niekur neviršijo leistinų 25 dienų.

 

8 val. O₃ koncentracijos siektinos vertės viršijimai, dienų skaičius

 

Stotis	Vidutinis metinis viršijimų skaičius 2007-2009 m.	Dienų skaičius, kai buvo viršyta siektina vertė 2009 m.	Leidžiamas viršyti dienų skaičius
Vilnius, Lazdynai	6	5	25
Vilnius, Žirmūnai	0	1
Kaunas, Petrašiūnai	4	1
Šiauliai	1	1
Panevėžys, Centras	2	0
Jonava	2	2
Mažeikiai	3	2
Žemaitija	3	2
Aukštaitija	5	7
Dzūkija	8	9

 

 

<Į pradžią>

 

 

2.5.  1 val. NO2 koncentracijos ribinės vertės viršijimai. BŪKLĖ

 

 

Maksimali 1 valandos NO₂ koncentracija 2008-2009 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Didžiausia azoto dioksido (NO₂) koncentracija, kaip ir ankstesniais metais nustatyta transporto įtaką oro kokybei atspindinčiose stotyse vyraujant nepalankioms teršalų sklaidos sąlygoms. Maksimalios NO₂ vertės šalies miestų ore svyravo nuo 68 iki 170 mkg/m³ ir neviršijo nei šiais metais galiojusios normos (211 mkg/m³), nei 2010 m. įsigaliojusios griežtesnės ribinės vertės (200 mkg/m³). Palyginti su 2008 m., maksimali šio teršalo koncentracija Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Kėdainiuose buvo didesnė, kituose miestuose – mažesnė, o vidutinė metinė koncentracija sumažėjo visuose miestuose. Ilgesnio periodo stebėjimų duomenys taip pat rodo nedidelę NO₂ koncentracijos mažėjimo tendenciją.

 

1 val. NO₂ koncentracijos ribinės vertės viršijimai mkg/m³

 

Stotis	2008 m.	2009 m.	Ribinė vertė, įsigaliosianti 2010 m.
Vilnius, Žirmūnai	150	170	200
Kaunas, Dainava	133	162
Panevėžys, Centras	120	159
Klaipėda, Šilutės pl.	148	130
Šiauliai	161	119
Kėdainiai	95	114
Jonava	89	74
Mažeikiai	96	68

 

<Į pradžią>

 

 

2.6.  Į atmosferą išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir bendro vidaus produkto kaita. VEIKIANTI JĖGA

 

 

Į atmosferą išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir BVP kaita 2001-2008 m.

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Aplinkos ministerija

 

    Augant šalies ekonomikai ir didėjant energijos poreikiui, palaipsniui didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (ŠESD) išmetamas į atmosferą. Išmetamų į atmosferą ŠESD kiekis 2001 m. buvo 20,544 mln. t., o 2008 m. padidėjo 18%, iki 24,390 mln. t. Tuo tarpu šalies bendras vidaus produktas (BVP) per tuos metus išaugo 128% – nuo 48,637 mln. lt iki 111,190 mln. lt (2001 m. kainomis). Atsižvelgiant į 2001-2008 m. laikotarpio vidutinius metinius augimo tempus galima teigti, kad išmetimų ŠESD kiekis didėja dvigubai lėčiau, nei auga ekonomika ir atitinka darnaus vystymosi principus.

 

Į atmosferą išmesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir bendro vidaus produkto kaita tūkst. t/mln. lt

 

Rodiklis\Metai	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008
CO2 (tūkstančiai tonų)*	20544	20944	21200	22003	23010	23792	25533	24390
BVP veikusiomis kainomis (milijonai litų)*	48637	52070	56959	62698	72060	82793	98669	111190

               *Patikslinti duomenys

 

<Į pradžią>

 

 

2.7.  Pramonės, energetikos ir transporto sektorių išmetamų į atmosferą teršalų kiekio ir bendrojo vidaus produkto kaita. VEIKIANTI JĖGA

 

 

Pramonės, energetikos ir transporto sektorių išmetamų į atmosferą teršalų kiekio ir BVP kaita 2001-2008 m.

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Bendras išmetamų į atmosferą teršalų kiekis nuo 2003 m. nežymiai auga. Atskirų ūkio sektorių į atmosferą išmetamų teršalų kiekis kito nevienodai, ženkliausias yra lengvųjų naftos produktų sunaudojimo padidėjimas transporto sektoriuje, kadangi išaugus degalų sąnaudoms, padidėjo ir transporto išmetamų teršalų kiekis. Žinant tokias tendencijas yra siekiama padidinti mažiau teršiančio kuro (dujų) ir alternatyvaus kuro naudojimą. Vienas iš teršalų mažinimo uždavinių yra užtikrinti, kad iki 2010 m. biokuras sudarytų ne mažiau 15% sunaudojamo kuro. Prie pagrindinių emisijų mažinimo uždavinių taip pat yra energetikos ir pramonės ir sektoriuose vykstančių pramoninių procesų efektyvumo didinimas, šalutinių dujinių produktų kiekio, susidarančių energetinių procesų metu, sumažinimas.

 

Pramonės, energetikos ir transporto sektorių išmetamų į atmosferą teršalų kiekio ir BVP kaita tūkst. t/mln. lt

 

Rodiklis/Metai	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008
Išmestas į atmosferą teršalų kiekis pramonės sektoriuje	62,9	64,1	73,0	64,3	73,0	76,7	71,9	78,7
Išmestas į atmosferą teršalų kiekis energetikos sektoriuje	186,9	182,5	177,6	171,7	188,5	184,2	168,0	147,2
Išmestas į atmosferą teršalų kiekis transporto sektoriuje	152,1	154,7	157,2	130,0	128,2	135,8	163,4	181,6
BVP veikusiomis kainomis	48637	52070	56959	62698	72060	82793	98669	111189

 

 

<Į pradžią>

 

 

2.8.  Į atmosferą išmetamų pagrindinių teršalų kiekis. APKROVA

 

 

Pagrindinių teršalų kiekiai išmesti į atmosferą 2006-2008 m.

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    Remiantis tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų Konvencijos nuostatomis Lietuva privalo kiekvienais metais paruošti ataskaitą apie į atmosferą išmestus pagrindinius teršalus. Tam tikslui atliekama detali emisijų inventorizacija. Taip pat įvertinamos ir modeliuojamos kritinės apkrovos. Nors į atmosferą išmetamų teršalų kiekis kiekvienais metais yra skirtingas, Lietuva nustatytų limitų neviršija. Atskirų teršalų emisijos 2008 m. buvo gerokai mažesnės už nustatytą emisijos limitą: SO₂ išmetimai sudarė apie 22% leistino išmetimo dydžio, NOx – 62%, LOJ – 78%, NH₃ – 35%.

 

Į atmosferą išmetamų pagrindinių teršalų kiekis tūkst. t.

 

Metai	NOx	LOJ	SOx	KD10	CO	NH3
2006	61,37	77,93	42,86	11,12	199,79	34,97
2007	69,26	73,61	38,66	11,57	208,00	36,34
2008	67,74	71,49	31,53	12,26	221,83	29,15
Limitas	110,00	92,00	145,00	-	-	84,00

 

<Į pradžią>

 

 

2.9.  Nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai atmosferos sektoriuje. APKROVA

 

1) Nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų atmosferos sektoriuje skaičiaus 2002-2009 m.

 

 

2) Pažeidimų pasiskirstymas atskiruose regionuose

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra

 

    2009 m. išaiškinta virš 20000 aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, iš jų apie 7% pažeidimų (1461) nustatyti atmosferos sektoriuje. Nuo 2002 m. stebimas pažeidimų atmosferos srityje mažėjimas. 2009 m. nežymus nustatytų pažeidimų padidėjimas sietinas su dažnesniu stambesnių bei potencialiai taršių ūkinės veiklos objektų tikrinimu.

    Daugiausia pažeidimų nustatoma tuose regionuose, kuriuose susitelkę didieji Lietuvos miestai. 2009 m. daugiausia pažeidimų nustatyta Kauno ir Vilniaus RAAD. Lyginant su 2008 m. žymiai sumažėjo nustatytų pažeidimų skaičius Šiaulių RAAD.

 

Nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai atmosferos sektoriuje

 

Metai	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Pažeidimų skaičius	2868	2492	2250	1922	1868	1626	1346	1461

 

 

Nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai atmosferos sektoriuje atskiruose Lietuvos regionuos

 

Regionai/Metai	2004	2005	2006	2007	2008	2009
Alytaus	313	161	171	87	96	138
Kauno	356	321	366	305	261	289
Klaipėdos	356	303	441	390	149	139
Marijampolės	77	166	115	138	154	138
Panevėžio	261	168	170	128	107	109
Šiaulių	152	243	143	198	286	18
Utenos	220	258	187	61	65	64
Vilniaus	515	302	248	319	228	252

 

<Į pradžią>

 

 

2.10. Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, pirminės energijos ir biodegalų kiekis. ATSAKAS

 

 

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos pirminės energijos, elektros energijos ir biodegalų augimas 2001-2008 m. bei planuojami pasiekti 2010 m. rodikliai

Duomenų šaltinis: Ūkio ministerija

 

    Kiekvienais metais iš atsinaujinančių išteklių pagaminamas vis didesnis energijos kiekis. 2008 m., lyginant su 2007 m. apie 0,5% augo „švarios” pirminės energijos ir biodegalų gamyba, tuo tarpu elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių kito nežymiai. Esami augimo tempai leis priartėti prie planuojamų 2010 m. pasiekti rodiklių biodegalų naudojimo srityje, tačiau elektros energijos ir pirminės energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių augimo tempai yra nepakankami.

 

Iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos, pirminės energijos ir biodegalų kiekis %

 

Metai	Pirminė energija	Elektros energija	Biodegalai
2001	8,30	3,03	0,00
2002	8,35	3,18	0,00
2003	8,16	2,78	0,01
2004	8,35	3,55	0,07
2005	8,80	3,88	0,30
2006	9,24	3,62	1,50
2007	8,68	4,69	3,76
2008	9,12	4,60	4,24
2010	12,00	7,00	5,75

 

<Į pradžią>